(166)
| 
(0)Gruodžio mėnesį…
… mūsų rajone santuoką įregistravo penkios poros, o ištuoką – net šešios.
Pirmąjį žiemos mėnesį vardai suteikti 17-ai naujagimių: 11-ai berniukų ir šešioms mergaitėms. Kaip ir spalį, daugiausiai vaikų – keturi – džiaugsmo atnešė Skuodo seniūnijoje gyvenantiems tėveliams, trys – mūsų mieste ir tiek pat – Lenkimų seniūnijoje. Po du mažuosius gyventojus įregistruota gimusius užsienyje bei Ylakių ir Šačių seniūnijose, vienas – Aleksandrijos. O Barstyčių, Mosėdžio ir Notėnų seniūnijose iki Naujųjų metų mažaisiais piliečiais nepasipildė.
Paskutinį 2014-ųjų mėnesį gyvųjų pasaulį ir savo artimuosius paliko 25 rajone gyvenę žmonės: 16 vyrų ir 9 moterys. Šeši žmonės Amžinybėn iškeliavo iš Skuodo miesto, penki – iš Ylakių seniūnijos, keturi – iš Mosėdžio, trys – iš Notėnų. Po dvi netektis įregistravo Barstyčių, Lenkimų ir Skuodo seniūnijos, vieną – Šačių. Naujos mūsų šalies valiutos sulaukė visi, gyvenantys Aleksandrijos seniūnijos teritorijoje.
Per metus…
…rajone įregistruota 115 santuokų ir 46-ios ištuokos.
Per 2014-uosius mūsų rajono gyventojų sąrašą papildė 176 (keturiais daugiau nei 2013 m. – M. K.) įregistruoti vaikai: 85 berniukai (2013 m. – 68) ir 91 (2013 m. – 104) mergaitė. Per metus vardai suteikti 52-iem (2013 m. – 55-iems) gimusiems užsienyje, 36-iems mažiesiems miesto, 25-iems – Skuodo seniūnijos gyventojams. Po 13 vaikų įregistruota Ylakių ir Mosėdžio seniūnijose, 12 – Aleksandrijos, dešimt – Šačių. Kitose – tik po keletą: Lenkimų seniūnijoje – 6, Notėnų – 5, Barstyčių – 4.
Pernai netekčių skaičius, lyginant su pastaraisiais metais, buvo mažesnis. Jei 2012 m. rajone mirė 301 žmogus, o 2013 m. – 333, 2014-aisiais šiek tiek mažiau – 285. Naujųjų metų nesulaukė 158 (2013 m. – 167) mūsų rajono vyrai ir 127-ios (2013 m. – 166-ios) moterys. Kaip visada, daugiausiai mirusių – 86 – iš miesto. 43-ijų savo gyventojų neteko Ylakių seniūnija, 42-jų – Skuodo, 39-ių – Mosėdžio, 18-os – Notėnų, 17-os – Lenkimų, 15-os – Aleksandrijos, 13-os – Barstyčių, 12-os – Šačių.
Lietuva – senelių šalis?..
Nors bendras šalies gyventojų skaičius mažėja, Lietuvos gyventojai sensta – pagyvenusių – 65-erių metų ir vyresnių – žmonių daugėja. 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 943,5 tūkst. žmonių, iš kurių 542,7 tūkst., arba 18,4 proc. buvo 65-erių ir vyresni.
Per pastaruosius dešimt metų – 2004–2013 m. – 65-erių metų ir vyresnių žmonių skaičius padidėjo 18,6 tūkst. (3,5 proc.), o jų dalis, palyginus su bendru gyventojų skaičiumi, – 3 procentiniais punktais.
2013 m. pradžioje ES valstybėse, kaip ir Lietuvoje, 18,2 proc. gyventojų buvo 65-erių ir daugiau metų. 2014 m. pradžioje dauguma (77,1 proc.) pagyvenusių vyrų buvo vedę, kas aštuntas (12,8 proc.) – našlys; atitinkamai trečdalis (36,7 proc.) šio amžiaus moterų ištekėjusios, kas antra (48 proc.) – našlė. Demografiškai seniausios Ignalinos, Anykščių, Varėnos, Lazdijų, Zarasų ir Biržų rajonų savivaldybės. Jose pagyvenę žmonės sudarė 26–24 proc. visų savivaldybės gyventojų, o Neringos, Visagino, Vilniaus ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse – 13–15 proc.
Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, 2013 m. 42,4 proc. 65-erių metų ir vyresnių asmenų gyveno vieni. Vienos gyveno pusė (50,7 proc.) pagyvenusių moterų ir kas ketvirtas (26,2 proc.) šio amžiaus vyras.
Kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, šie ir panašūs duomenys skelbiami leidinyje „Pagyvenę žmonės Lietuvoje“.
Marytė Kaniavienė