Kaip konservatoriai panoro atkurti socializmą

Kas jau kas, o „Mūsų žodis“ rajono valdžios pasikeitimą pajuto beveik iš karto, kai tik naujoji pradėjo dirbti. Mat vietoje pasveikinimo su profesine švente – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – netrukus po jos, t. y. gegužės 12-ąją, gavome įspėjantį Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštą… Tarsi nepriklausomo laikraščio redakcija būtų tapusi kokiu Savivaldybės skyriumi ar pavaldžia biudžetine įstaiga.

Rašte naujasis Savivaldybės administracijos vadovas Pranas Vaškys teigia, jog „Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkymui) Eglė Ereminė kontroliuoja, kaip Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje vykdomas Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai, reglamentuojantys kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą“. Tad buvę patikrinti du šių metų „Mūsų žodžio“ numeriai, kuriuose rasta tiek klaidų, kad… joms surašyti prireikė net ketverto pridėtų lapų.

Ir kaipgi šitiek nebus?!. Juk vien tik visoms žodyne nurodytoms žodžio „išeiga“ reikšmėms surašyti prireikė kone trečdalio puslapio. Mat užsimota įteigti, kad minėtas žodis pavartotas neteisingai: „Juk kaimo žmogui pavasaris – ne pramogų, o didelių darbų laikas!.. Tad negreitai išeigų bebus“. Nors antroji iš nurodytų reikšmių būtent tokia, kokia pacituotame sakinyje ir pavartota – „išėjimas (į svečius, į iškilmes)“. Tad apie kokį taisymą galima kalbėti, jeigu net nesuprantama, apie ką skaitoma?!. Dar linksmiau, jog neva neteisingai pavartotą žodį „išeigos“ siūloma keisti į… „išeigines“, prieš kurių vartojimą mokslinius laipsnius turintys kalbininkai pasisakė dar prieš keletą metų. Ir netgi kontekste, kuriame kalbama apie dienas, kai nedirbama, siūlė vartoti leksikos vienetą „laisvadienis(-iai)“. Dar vienas liūdnai juokingas dalykas – faktas, jog specialistas, prisiėmęs kilnią misiją visus mokyti taisyklingos kalbos, nesupranta netgi pačių populiariausių frazeologizmų, kuriuos vartoja net darželinukai. Pavyzdžiui, sakinyje „Jeigu kojos nepakiš traumos, ir toliau žaisiu krepšinį“. Čia žodžių junginys „kojos nepakiš traumos“ taisomas… „kojos nepaves“ arba „neturėsiu kojų traumų“. Tarsi būtų kalbama konkrečiai apie kojas. Nors štai „Frazeologijos žodyne“, kurį bent kartą derėtų būti atsivertusiam kiekvienam kalbos specialistui, aiškiai nurodyta, jog frazeologizmas „kišti koją“ reiškia „trukdyti“. Atskira kalba būtų apie sutrumpintus įstaigų pavadinimus, dėl kurių rašymo kolegoms yra tekę kreiptis net į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją… Ir jos rekomendacijų būta visai kitokių nei besirūpinančiosios, kaip tos komisijos nutarimus vykdo Skuodo rajono laikraštis… Bet tiek jau to. Yra kur kas rimtesnių temų straipsniams, kuriuose kai kurios nurodytosios „klaidos“… bus ir toliau sąmoningai kartojamos. Pavyzdžiui, ir toliau bus rašoma, jog gimtoji žemaičių kalba yra kalba. Ir taip bus daroma iki tol, kol savo gimtąją tarmę kalba vadins jai puoselėti bei propaguoti didžiąją dalį gyvenimo ir veiklos skiriantis kalbininkas, Šiaulių universiteto docentas dr. Juozas Pabrėža, neseniai tapęs Žemaičių šlovės žvaigždės kavalieriumi. Tiems, kuriems jo taip vadinant gimtąją savo tarmę nėra tekę girdėti ar pasisekė greitai pamiršti, bus proga dalyvauti kokioje nors iš daugybės konferencijų, kur paprastai garbus kraštietis motyvuotai įrodo, jog žemaičių tarmė turi visus būtinus dalykus vadintis kalba. Beje, kaip prisimena buvusieji Vilniaus universiteto profesoriaus, šviesaus atminimo habil. dr. Alekso Girdenio studentai, paskutiniaisiais gyvenimo metais savo gimtąją tarmę kalba vadino ir jis. Tad apie tai, jog galbūt „Mūsų žodyje“ nebereikėtų vartoti sąvokos „žemaičių kalba“, bus galima pradėti mąstyti tiktai tuomet, kai Skuodo rajono savivaldybės administracijoje kalbos tvarkytoju dirbs asmuo, turintis, jeigu ne habilituoto, tai bent jau paprasto daktaro mokslinį laipsnį.

Be abejo, būtų neteisinga pulti neigti viską – išties laikraštyje klaidų pasitaiko. Visokių. Juk neklysta tiktai tas, kas nieko nedaro. O dirbant laikraščio redakcijoje, veiklos trūkumu tikrai nesiskundžiama. Juk kiek laiko prireikia vien tik sutvarkyti, arba, kaip kartais mėgstame sakyti, perrašyti žmonių kalba, biudžetininkų rašiniams?!. Mat sklandžia ir taisyklinga pastarųjų kalba tie, kuriems išties privalu, kažkodėl nesirūpina. Kaip sakoma, kito akyje ir šapas pastebimas, savojoje – nė rąstas.

Kita vertus, ko čia per daug niurzgėti – tegu Savivaldybė sau analizuoja tą laikraščio kalbą, jeigu per maža veiklos. Juk, sako, pati laikraštį savo darbams pašlovinti iš visų mūsų, t. y. mokesčių mokėtojų, pinigų težada pradėti leisti tik kitais metais. Tik vieno norėtųsi – kad analizuojama būtų išties kompetentingai. Ir, kaip kituose rajonuose, bičiuliškai – patariant, rekomenduojant, o ne su įspėjančiais rajono valdžios, kuri nepriklausomam laikraščiui – jokia valdžia, raštais: „Prašome nekartoti nurodytų klaidų“. Tarsi, jeigu kuri nors pasitaikys darsyk, rajono Savivaldybės administracijos direktorius turėtų galią atleisti iš darbo. “Linkęs manyti, kad ten nauja valdžia truputį persistengė arba specialiai panoro parodyti, kas dabar valdžioje… :),“– rašo kolega Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ redaktorius Gintaras Kandrotas. Mat žinia apie tai, kaip Skuode drausminamas nepriklausomas laikraštis, arba kaip to rajono valdžion atėję konservatoriai panoro vėl atkurti socializmą (juk anuomet laikraštis buvo rajono Vykdomojo komiteto „organas“. – D. Z.), pasidalinta su Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos, kuriai priklauso ir „Mūsų žodis“, nariais – daugiau nei 30-ies leidinių redaktoriais.

Juokaujame, jog jeigu jau laikraštį „prisijungė“ rajono valdžia, dabar belieka laukti, kol pakvies į kurį nors Tarybos posėdį ir griežtai pareikalaus ten viešai perskaityti UAB „Mūsų žodis“ veiklos ataskaitą. Arba Savivaldybės kontrolieriai pradės bendrovėje finansinės veiklos auditą.

Dalia ZABITIENĖ

„Mūsų žodžio“ redaktorė, filologijos magistrė