Už reklamą reikia mokėti

Skuodo rajono laikraštis „Mūsų žodis“ palaiko ir nemokama reklama remia tik pelno nesiekiančių organizatorių renginius, akcijas. O norint jame reklamuoti tai, kur be bilieto ar nustatyto mokesčio nepateksi, reikia mokėti.

Nors vis dar netrūksta teigiančių, jog mūsų rajone nieko nevyksta (ypač taip mėgsta tvirtinti niekada niekur nedalyvaujantys), išties čia renginių daugybė. Ir gana įvairių. Tiesa, ne vienas konstatuoja, jog jie nėra itin aukšto meninio lygio – profesionalių kolektyvų gastrolės labai retos… Tad, norint patenkinti dvasios alkį, tenka važiuoti į Klaipėdą ar bent jau į Mažeikius… Bet juk nieko nuostabaus – pasiūla atitinka paklausą: jeigu dauguma mieliau eina į Radži ar Cicino koncertus nei, pavyzdžiui, į Čiurlionio kvarteto, jis į Skuodą ir nevežamas. Aišku, tuojau kas nors primins, jog ankstesniais metais Skuodo rajono kultūros centras vykdė projektą, pagal kurį profesionalūs meno kolektyvai apsilankė ne vienoje mūsų bažnyčioje, ir klausytojų netrūko… Bet juk ten koncertuota už dyką. O tai – didžiulis skirtumas. Mat veltui žmonės į renginius kartais eina tiesiog dėl to, kad daugiau nėra kur. Arba vedami smalsumo. Nors bilieto į juos tikrai nepirktų. Ir visai ne dėl to, jog neturi pinigų. Juk, pavyzdžiui, bilietai į masiniam, arba neišrankaus žiūrovo, skoniui pritaikytus „Domino“ teatro spektaklius išperkami, kiek bekainuotų. Kodėl?.. Kad ten viskas aišku ir paprasta. Kad be užuolankų kalbama pačiomis populiariausiomis temomis, siekiama prajuokinti. Nors šįsyk – ne apie tai. Tiesiog atėjo laikas pakalbėti / pasikalbėti apie renginių reklamą.

Skuodo rajono laikraštis „Mūsų žodis“ nėra nei valstybės, nei savivaldybės. Kodėl reikia priminti, atrodytų, tokį akivaizdų faktą?.. Todėl, jog, kaip bebūtų keista, vis dar atsiranda to nežinančių ir tvirtinančių, kad neva Skuodo rajono savivaldybė savo lėšomis ženkliai prisideda prie laikraščio leidybos. Nepaneigsi – kadaise taip buvo… Bet jau seniai. Mat prieš keletą mėnesių UAB „Mūsų žodis“, leidžiančiai to paties pavadinimo laikraštį, kaip bendrovei sukako jau 20 metų. Vadinasi, tiek laiko, kaip ir visi verslininkai, kiekvieną centą užsidirbame patys. Tad, nors laikraščio leidyba, priskiriama paslaugoms (juk suteikiame plotą skelbimams, reklamai, rajono žmones informuojame jiems aktualiais klausimais), nuo suteikiamų, pavyzdžiui, kirpykloje, gerokai skiriasi – dar turi ir šviečiamąją, auklėjamąją misiją, vis dėlto nereikėtų pamiršti, jog tai – verslas. Tiksliau, jog teikiantiems paslaugas, vykdantiems minėtas misijas reikia išsilaikyti, išgyventi. O tam – tiktai du šaltiniai: pajamos už laikraštį (prenumerata bei pardavimas) ir reklamą jame. Todėl nieko neturėtų stebinti faktas, jog pastaroji mokama.

Tačiau neretai pasitaiko renginių, į kuriuos be bilieto nepateksi, organizatorių, atkakliai nenorinčių suprasti, kad už tokių reklamą laikraštyje reikia mokėti. Teigiant, jog esą stengiamasi rajono gyventojų labui, prašoma pabūti renginio rėmėjais – išspausdinti skelbimą veltui. O kodėl ir renginio organizatoriai negali pabūti rėmėjais – leisti žmonėms pažiūrėti programą už dyką?!. Toks argumentas paprastai atremiamas – „mums juk reikia gyventi“. O laikraščiui nereikia?!.

Ką norisi tuo pasakyti?.. Ogi visus renginių iniciatorius, organizatorius informuoti: Skuodo rajono laikraštis „Mūsų žodis“ visada yra ir bus rėmėjas nemokamų švenčių, festivalių, spektaklių, koncertų ar pan. – skelbimus apie juos ar netgi savo iniciatyva paruoštą informaciją spausdins nemokamai. Dar galima bandyti susitarti, jeigu už bilietą imamas tik simbolinis mokestis – vos po eurą… Bet, jeigu iš susirinkusiųjų norite gauti, pavyzdžiui, po 3, tikrai esate pajėgūs sumokėti bent jau už skaitomiausiame skyrelyje „MŽR praneša“ išspausdintą trumpąją žinutę, kuri kainuoja vos 6 eurus. Norite tokios žinutės kelis kartus ar netgi spalvotos renginio afišos?.. Kreipkitės į „Mūsų žodžio“ redakcijos skelbimų skyrių – tarkitės, derėkitės… Savojo rajono kultūros renginių organizatoriams pritaikysime lankstesnę nuolaidų sistemą. Mat tikrai visada stengiamės, kad klientas liktų patenkintas.

Ir dar. Tapdamas vieno ar kito renginio rėmėju (ypač tais atvejais, jeigu reklamuojama ne tik organizatorių pateiktais skelbimais, afišomis, bet ir išankstiniais, t. y. anonsuojančiais, redakcijos darbuotojų straipsniais) tarsi prisiimi atsakomybę už jo kokybę. O renginių, kaip jau minėta, būna gana įvairių… Skonių – taip pat… Tad pasitaiko, jog po kokio nors renginio priekaištai, kritika adresuojami ne organizatoriams, bet laikraščiui. Sako, išreklamavote kaip kažin ką… O ten buvo ne tik tos reklamos, bet ir už bilietą sumokėtų pinigų nevertas dalykas. Esą, jeigu būtų buvęs nemokamas, – vis galimybė nekasdieniškai praleisti laiką, bet mokėti už bilietą po kelis eurus – visiška nesąmonė. Ir ką nusivylusiesiems laikraščio redakcijos darbuotojai turėtų atsakyti?!. Kad jie niekuo dėti?.. „O tai ko taip plačiai tą renginį išreklamavote?!“ – tuojau paklausia buvę renginio žiūrovai. Ir spaudos leidiniams įprastu teiginiu „už reklamos turinį neatsakome“ kaip kokiu skydu jau neprisidengsi. Tad, kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi – įpraskime už mokamų renginių reklamą mokėti.

O jau „Mūsų žodžio“ šykštumu tikrai niekas apkaltinti negali – buvome rėmėjai daugybės renginių!.. Tegu kiti būna bent pusės. Mat, kaip praėjusią savaitę sakė vienas situaciją Klaipėdos miesto savivaldybėje gerai žinantis uostamiesčio gyventojas, ten biudžete numatytos lėšos ne tik priimtiems sprendimams, bet ir informacijai apie renginius spaudoje paviešinti. Kadangi miesto valdžia suinteresuota, kad klaipėdiečiai žinotų jiems aktualius teisės aktus, įstatymus, gausiai susirinktų į renginius. Pas mus gi valdžiai į tai nusispjauti. Jeigu „Mūsų žodžio“ redakcijos darbuotoja neitų į Skuodo rajono savivaldybės tarybos komitetų ar pačios Tarybos posėdžius, rajono gyventojai visai nežinotų, kas ten vyksta. Mat rajono spaudoje Tarybos priimti sprendimai nepateikiami. Aišku, viskas yra internete… Tačiau, jeigu įsitikinusi, jog kiekvienas kaime gyvenantis senyvo amžiaus žmogus moka naudotis kompiuteriu, jį turi bei yra įsirengęs internetą, didmiesčių jaunuomenė, jai tai dar galima atleisti. Tačiau, jeigu taip pat mano ir mūsų rajono valdžia, – tai jau jos nekompetencijos ženklas. Mat dauguma „Mūsų žodžio“ skaitytojų – garbaus amžius kaimų gyventojai, kurie šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis nesinaudoja. Tad jie aktualios informacijos ieško rajono laikraštyje. Tačiau šiandieninė rajono valdžia, kitaip nei ankstesnių kadencijų, su savo veikla susijusiai informacijai „Mūsų žodyje“ viešinti lėšų skiria juokingai mažai. Kadangi juokingai mažai čia teskelbia ir informacijos. Laimė, pastaruoju laiku bent skelbimukus apie konkursus į vienas ar kitas pareigas Savivaldybės įstaigose pradėjo dėti… O juk anksčiau žmonės net nežinodavo, kokio specialisto kur trūksta – tik op ir atsirasdavo kaip grybas po lietaus. Aišku, toks argumentas būtų atremtas nuoroda į internetinį Savivaldybės puslapį… Bet negi, ieškodamas darbo, kiekvieną dieną ten „sėdėsi“, betykodamas, kol atsiras kokia laisva vieta?!. Jeigu nuolat budėsi ten, pražiopsosi atsirandančias laisvas kitur.

Apskritai sakoma, jog šykštus moka du kartus. Ir, kaip rodo realybė, tas, kas pirmasis tai pastebėjo, buvo didis pranašas. Gaila, kad ne visi juo tiki, – kur kas ramiau gyventų.