Ka gimtuoji kalba būto gīva

Pabrieža Jūzops saka kninga „Žemaitiu kalba ėr rašība“ nuoriejės parašītė vėsuokė omžiaus ėr ėšsėmuokslėnėma žmuonėms.

Kuožna meta vaserė 21 d. Skouda žemaitiu draugėjė mėnavuo Tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina ėr kvėit tou dėrbtė kėtus. Nebova parglītas ni šimeta: Skouda mena muokīklas salie sorėktavuots nedėdėlis žemaitėšks koncertielis, apdovėnuotė trīs geriau ož kėtus parašė žemaitiu kalbuos dėktanta. Vo patio svarbiausio tuo vakara notėkėmo bova ėš Skouda kėlose kalbėninka, Šiauliū universiteta duoc. dr. Pabriežas Jūzopa kningas „Žemaitiu kalba ėr rašība“ prėstatīms.

Nuors kninga „Žemaitiu kalba ėr rašība“ Šiauliū universitets ėšlēda pernā lapkrėstie, ėr jau bova anuos prėstatīmu ne tik Šiauliūs, kamė gīven autuorios, bet ėr Vėlniou, vėsor kėtor, valog Pabriežas Jūzopa, vėso svarbiesis prėstatīms – anuo tievėškie Skuodė. Jug če pasveikintė so tuokė dėdėlė pruocė sosėrinka ne tik pažīstamė, draugā, bet ėr pamėlėjė. Tarp sosėrinkosiūju bova LR Seima Laikėnuosės žemaitiu gropės narie Staniuvienė Levutė; Skouda rajuona savėvaldībės mera pavaduotuojė Budrienė Daiva, katra tonkē dalīvau žemaitėškūs rėngėniūs ėr vėsor vėsumet rokoujės tik žemaitėškā (tėisa, Skouda rajuona savėvaldībė – vėina ėš dvėjū, pariemusiu kningas leidība: ontruoji – Telšiū); Skouda P. Žadeikė gimnazėjės, katrou ons pabėngė, muokītuojē, vo anū būrie – net bovosės stodėntės; bovės patėis krepšėnė treneris Vėišniauskis Pietris; sesou Rimkūnienė Lidėjė ėr daug kėtū.

Par maždaug vėinuos pamuokuos čiesa Pabrieža Jūzops vėsuoms prasmiems vaizdingā (so multimedėjė) prėstatė sava kninga, katrou, nuors ėr ožvardėjės muokslėnė muonograpėjė, sakė nuoriejės parašītė vėsuokė omžiaus ėr ėšsėmuokslėnėma žmuonėms. Ta ont gera puopieriaus ėšlēsta ėr spalvuotā papoikinta kninga padies daugiau sožėnuotė ne tik aple žemaitiu kalba, bet ėr aple patius žemaitius, anū papruotius, veikla etnėnē tapatībē keravuotė. Vo rokunda aple žemaitiu kalba autuorios praded no tuo, kas īr dėdėlē svarbos: kou žemaitē tor – tarmė a kalba. Prėmindams, ka žemaitiu kalba tor, muokslėškā rokoujint, sava fuonetika, morfoluogėjė, leksika ėr sintaksė, Pabrieža J. ožtėkrėna, ka ana tėkrā gal vadintėis kalba. Jug tuokės atskėruoms laikuomas slavu kalbas, kap rusu, ukrainietiu ėr baltarusiu, skėras daug mažiau nego žemaitiu no lietoviu bėndrėnės. Po rokundas aple žemaitėška rašta, kninguo gal rastė daug anuo vartuojėma pavīzdiū – žemaitėškas gruožėnės kūrības. Anuos tėn – vėrš 100 poslapiu. Tarp 24-iū autuoriu 11 īr kėlėma ėš Skouda rajuona. Vo kningas galė – žemaitėškė pasakīmā, patarlės, priežuodē. Ta  kninguo tėkrā kuožnos ras tuo, kuo ėiškuos. Lig šiuolē tuokiuos apimtėis leidėnė Letovuo dā nebova bovė ni aple vėina tarmė. Nuors 336 psl. kninga atsėrada ne ož karta – anā matarijuola autuorios rinka ėr anou rašė no pat 2012-ūju metu. Ėr i tou darba sodiejė vėsa daugībės muokslėniu ekspediciju, gimtuosės žemaitiu kalbuos tīrėniejėmu matarijuola, pranešėmus vėsuokiuos muokslėnies konpėrėncijuos, straipsnius laikraštiūs ėr žornalūs. Nuors žemaitius rašītė sava gimtoujė kalba pradiejė godintė dā 1991 m. ka ėšlēda „Žemaitiu rašības patarėmus“ – mažėlelė kningelė, katruos vėsė laukė kap uora ėr vondėns. Vo 1998-āsēs anodo so kėto kalbėninko – pruof. Gėrdenio Alekso no Mažeikiu – ėšlēda jau bėški dėdiesni leidėnieli „Žemaitiu rašība“. Ta aple 1992–1993 metus Skouda rajuona laikraštis „Mūsa žuodis“ pradiejė spausdintė tarmėška gruožėnė kūrība ėr straipsnius; no 1996-ūju Skouda rajuonė pradietė organizoutė žemaitėškas kūrības konkursā „Koram žemaitėškā“; bėški vieliau – ėr žemaitėškė skaitīmā, kelis paskotėnius metus jau priaugė lig vėsa Žemaitėjės regijuona rėngėnė; pėnkis kartus bova žemaitėškas autuorėnės dainies konkursos… Skouda žemaitiu daugėjė kuožna meta kvėit žemaitėškā švėntintė ne tik Tarptautėnė gimtuosės kalbuos, bet ėr senuovės lietoviu meilės deivės Mildas, Žemaitiu vėinībės, Baltu vėinībės dėina… Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuoji bėbliuoteka īr ėšlēdusi daug tarmėšku kningu… Vėsuo Lietovuo skoudėškē ruoda vėsuokiausės žemaitėškas pruogramas… Tor jau daugiau nego 20 metu tik žemaitėškā vaidėnonti Žemaitiu tetra… Vo pernā tuo tetra vaduovs, režėsierios, dramatorgs, pruozėninks, puoets ėr verties, bėbliuotekininks Untulis Edmonds somėslėjė, ka rēk organizoutė ėr žemaitiu kalbuos dėktanta. Tėisa, nuors ons – tik ėš 10 sakėniū (teksta padėktou ėr dėktantus ėštaisa šiū eilieliu autuorė – filoluogėjės magistrė, Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininka pavaduotuojė Zabitienė Dalė), ni pernā, ni šimeta nebova ni vėina, parašiosė be klaidū. Bet jug svarbiausis dākts, ka žemaitē nuor ėšmuoktė sava gimtoujė kalbo rašītė: pernā rašė 12, šimeta – 10 žmuoniū. Ne tik ėš Skouda, bet ėš vėsa rajuona. 4 ėš rašiosiūju šimeta tou dėrba ėr pernā. Ėr 2 ėš anū pakliova tarp 3-ijū apdovėnuotūju: Jurgilevičienė Staselė – pėrma, vo Kaniavienė Marītė – jau ontra karta. Tik Pajauskienė Juoana, pėrma karta prabavuotė rašītė žemaitėška dėktanta atiejusi, ož karta priza oždėrba. Nuors ėš tū 3-ijū muotrėšku ni vėina žemaitėškā nerašė pėrma karta – vėsas jau tor ėr žėniū, ėr igodėma.

Vėinam kėtam prieteliou (mėnavuotājē Skouda rajuona savėvaldībės mera pavaduotuojē, Seima narē, Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuosės bėbliuotekas dėrektuoriou ėr Skouda žemaitiu draugėjės pėrmininkou Grušou Juonou, daugkartėnē žemaitėškas kūrības konkursa „Koram žemaitėškā“, katrou organizou mėnavuotuoji bėbliuoteka, nogalietuojē Jurgilevičienē Staselē ėr kt.) Pabrieža Jūzops naujoujė sava kninga, katrou vėsė vadėn žemaitiu gramatika, padovėnuojė. Vo vėsė kėtė poulė pėrktė – jug če pat galiejė gautė autuoriaus autuograpa!.. Ne vėns jiemė ėr po kelės, ka belaukontėms sosiedams, pažīstamėms parnešto… Ta atsėvežtas kningas, valog žemaitiu, ėštėrpa ligo ont karšta gelžėis. Tėi, katrėi kėštė nuosės i šalti – atētė i rėngini – bėjuojė, palėka ligo musi kondė. Nes tuokem leidėniou 1 200 egz. tėražos – grīns pasėčīdėjėms. Vierīkem, ka Žemaitėjės pėrmuojė pamėnavuojėma rašītėniūs šaltėniūs 800 metu jubiliejaus pamėnavuojėma plana 2018–2020 m. patvėrtėnusi LR Seima Laikėnuoji žemaitiu gropė, kap žad, ėšlēs tou kninga dėdesnio tėražo.

ZABITIENĖ Dalė

Portėgrapėjė ZABITIENĖS Dalės