Rimvydas VALATKA

Palangos meras Š. Vaitkus yra palyginti jaunas vyras, tai gal ir nepamena, kaip sovietų okupacijos laikais smagindavosi miestų ir kurortų pradedantieji plėšikai. Tamsų vakarą gauja su silikatine plyta iššokdavo iš už kampo prieš vienišą praeivį ir pateikdavo tokį verslo pasiūlymą: „Pirk plytą, 5 rubliai.“

Praeivio pasirinkimas buvo ribotas: arba perki plytą, arba į plytą atsitrenki. Ką darys žmogus. Uždarbis plėšikams nedidelis – užtat žvengo kiek! Toks pat pasirinkimas jau kitą vasarą laukia ir visų Palangos svečių: „Pirk plytą, 5 eurai.“

Skaityti toliau →

Buvę tremtiniai Emilija ir Kazimieras Navickai kartu gyvena 53-iuosius metus.

Skuodiškiai Emilija ir Kazimieras Navickai patyrė tremtinių dalią. Tuomet abiem buvo po 16 metų. Žiūrint į šių žmonių auksinėms vestuvėms sukurtą filmą, prieš akis akimirksniu prabėga visas jų gyvenimas. Lietuva atgavus Nepriklausomybę, žmonėms buvo didelis džiaugsmas, kad sulaukė tos dienos.

Kazimieras gimė ir augo šalia Apuolės piliakalnio esančiame Urvių kaime su dar dviem seserimis. Emilija kilusi iš Kaukolikų. Jos tėvų šeimoje buvo 5-ios dukros ir 2 sūnūs.

Skaityti toliau →

Petras AUŠTREVIČIUS, Europos Parlamento narys

Baltarusijoje Prezidento rinkimai, „nevyniojant į vatą“, buvo bet kas, tik ne rinkimai. Sovietiniais laikais taip buvo vadinamas šis cirkas. Jeigu protestuotojai ar disidentai šį kartą nebuvo sumušti ir sukišti už grotų – ar tai demokratijos pergalė?

Normalių, demokratinių rinkimų rezultatai gali būti nuspėjami, bet ne užsakomi, kai „tautos vadas“ gauna bemaž tiksliai tiek, kiek pageidavo, ir, kaip teisingai pastebėjo apžvalgininkai, vos keliomis dešimtosiomis procento mažiau už V. Putiną Rusijoje. Ištikimybės ir politkorektiškumo vardan.

Skaityti toliau →

Laimutės Grigaitienės artimieji išsaugojo itin vertingą jos tėvo jaunystės albumą, kuriame užfiksuoti Lietuvos istorijos įvykiai.

Tautodailės puoselėtojos Kretingos rajono Garbės pilietės 80-metės Laimutės Grigaitienės rankose – jos tėvo Juozapo Jasinsko, prieškariu tarnavusio Lietuvos karo aviacijos I eskadrilėje, Kaune, jaunystės laikų albumas. „Nuotraukose tarytum regiu Lietuvos aviacijos istoriją: Kauno karininkų ramovė ir joje vykę pokyliai, štabas ir kariškių kasdienybė, lėktuvų modeliai bei legendinių lakūnų Dariaus ir Girėno laidotuvės“, – versdama kone šimtamečio albumo puslapius, kalbėjo L. Grigaitienė.

Skaityti toliau →

Jonas JATAUTAS, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys

Bene didžiausia šių dienų aktualija – iš Artimųjų Rytų į Europos Sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai. Verda diskusijos, ar priimti, kiek priimti, kur juos glausti… Ne visų ES valstybių pozicija šiuo klausimu vienoda.

Man teko ketverius metus gyventi ir dirbti Olandijoje, Bergeno mieste, kuris yra 30 km nuo Amsterdamo. Aš pats su pabėgėliais nesusidūriau, bet dirbau Europos mokyklos direktoriumi, kurią tuo metu lankė net 40 skirtingų tautybių vaikai. Visą laiką per tuos metus girdėdavau, kad tai yra multikultūrinė mokykla – olandai tai sakydavo su pasididžiavimo gaida.

Skaityti toliau →

„Ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918-1939 m.“ – didžiausia dovana ir Gargždų krašto muziejaus veiklos dešimtmečio proga“, – šypsodamasi sakė įstaigos direktorė Sigita Bučnytė.

Peržengus Gargždų krašto muziejaus slenkstį atgyja tarpukario pasienis, pradžios mokyklos klasė ir istorinis paštas. Naujai įrengta ekspozicija nejučiomis grąžina praeitin ir padeda nepasiklysti istorijos labirintuose, pažinti tautos nueitą šviečiamojo, kultūrinio, ekonominio gyvenimo kelią, suvokti, kaip žingsnis po žingsnio buvo auginamas patriotiškumas.

Skaityti toliau →

Lauras BIELINIS, VDU profesorius

„Darbiečiai“ turi naują jiems atstovaujantį lyderį – Valentiną Mazuronį. Jis moka sklandžiai ir gana įtaigiai kalbėti, sugeba diskutuoti su oponentais ir nėra aikštingas. Taigi mes regime žmogų, kuris gali rimtai dalyvauti politinėse kovose ir kritikuoti visas valdžias, net tas, kur jo partija yra koalicijos partnerė. Bet visuomet kyla klausimas, kodėl ir kaip partiniai žmonės išsirenka lyderį? Ar giliai ir racionaliai yra diskutuojama? Ar daug alternatyvių kandidatų iškeliama partijos lyderio rinkimams? Ar atsakingai rinkėjai žvelgia į tuos, kuriems patikima valdžia? Ir kodėl išrinko žmogų, kuris dar visai neseniai buvo kitos partijos viršuje – pavadavo R. Paksą? Ir paskutinis klausimas – ar mes, kaip demokratinė visuomenė, esame pasirengę rimtiems ir atsakingiems rinkimams?

Skaityti toliau →

Direktorius Leonas Mockūnas su aktyvistais (iš kairės) Robertu Dobilu, Deimante Tomkute ir Jonu Mockūnu

Plungės rajono Alsėdžių gimnazija žinoma ne tik savo rajone, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje. Mat ji – vienintelė šiame regione, dirbanti pagal ypač įdomią gynybinio-pilietinio ugdymo programą, turinti savą šaulių kuopą. Užtat ir mokosi čia ne tik alsėdiškiai, bet ir atvažiavusieji iš Plungės, Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Gargždų ir kitų miestų. Gynybinis-pilietinis ugdymas Alsėdžiuose puoselėjamas jau penkiolika metų – tiek laiko, kiek įstaigai vadovauja direktorius Leonas Mockūnas.

Skaityti toliau →

Valentinas BUKAUSKAS, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas

Nuo 2002 m., kai Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, įtvirtinęs valstybės tarnybos valdymo sistemą, derinančią karjeros ir postų sistemų elementus, ji gerokai pasikeitė tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Nuolat didėjantys visuomenės lūkesčiai bei reikalavimai verčia galvoti apie esminius kokybinius pokyčius.

Skaityti toliau →

Šaulių būstinėje apsilankė Šilutės r. tarybos Socialinių reikalų komiteto nariai

Pasak Šilutės šaulių kuopos vado Donato Jauniaus, kuopos šaulių sąraše yra apie 100 jaunuolių, kurių amžius svyruoja tarp 11 ir 18 metų. Nuolat šaulių veikoje dalyvauja 16–30 jaunuolių. Per metus į organizaciją ateina apie 20–30 naujų narių, tačiau maždaug tiek pat šaulių gretas ir palieka dėl įvairių priežasčių. Išlieka branduolys. Į šaulių kopą ateina tie, kurie nori kažko kito, nei teikia įvairūs užklasiniai būreliai, sporto klubai.

Skaityti toliau →