Pasėlių deklaravimas: mažiau reikalavimų, daugiau galimybių

Balandžio 14 d. prasideda žemės ūkio naudmenų ir kitų pasėlių deklaravimas ir truks iki birželio 13 d. Pavėlavusieji paraiškas dar galės pateikti iki birželio 23 d., bet jiems už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų suma bus mažinama 1 proc.

Susiaurinta apsaugos juosta

Kaip pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė, pagal naująjį žemės ūkio ministro patvirtintą Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartų aprašą, sumažinti GAAB 4 dėl apsaugos juostų prie melioracijos griovių reikalavimai. „Nuo šių metų 3 m apsaugos juostos turi būti paliekamos tik prie tų melioracijos griovių, kurie yra ne trumpesni kaip 3 km arba kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kv. km ir kuriuose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėnesius per metus. Prie visų kitų melioracijos griovių pakaks palikti 1 m apsaugos juostą, kurioje draudžiama arti ir tręšti, – teigia patarėja. – Ūkininkams nereikės savarankiškai atlikti jokių vertinimų ir skaičiavimų, nes deklaruojant paraiškų priėmimo sistemoje tai jau bus pažymėta. Po šio pakeitimo apie 95 proc. pareiškėjų bereikės palikti tik metro apsaugos juostą.“

Nuo šiol ūkininkams deklaruoti pasėlius bus paprasčiau – tai lemia sumažinti reikalavimai. Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Nuo šiol ūkininkams deklaruoti pasėlius bus paprasčiau – tai lemia sumažinti reikalavimai.
Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Skaityti toliau

Šeimos planas: kaip pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms

11Nelaimės dažniausiai užklumpa netikėtai, todėl svarbu iš anksto aptarti su šeima veiksmų planą. Ką darytumėte, jei staiga tektų palikti namus, nutrūktų ryšys ar būtų būtina kuo skubiau evakuotis? Anot specialistų, šeimos ir bendruomenės pasiruošimas yra esminis veiksnys, galintis padėti išvengti chaoso ir užtikrinti žmonių saugumą.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gurevičiaus, nelaimės metu nėra laiko improvizuoti. „Jei įvyktų ekstremalioji situacija, būtina aiškiai žinoti, kur susitiksite su artimaisiais, kaip komunikuosite ir kur slėpsitės ar evakuositės. Tai iš anksto aptarti veiksmai, kurie gali išgelbėti gyvybes“, – teigia ekspertas.

Mobilusis ryšys ne visada gali veikti – telefonai gali išsikrauti, juos galite pamesti ar tiesiog gali nepavykti prisiskambinti. Todėl šeimos planas turėtų būti ne tik aptartas, bet ir užrašytas – aiškus veiksmų planas turėtų būti visiems šeimos nariams lengvai pasiekiamas, pavyzdžiui, prisegtas prie šaldytuvo.

Skaityti toliau

Pramogos su poskoniu: kai įtampa ir jaudulys susitinka vienoje vietoje

Įtampa ir jaudulys – tai emocijos, kurios gali sukelti nepamirštamus įspūdžius, kai jas išgyvename tinkamoje aplinkoje. Pramogos, kurios sujungia šiuos du elementus, dažnai tampa ne tik įdomios, bet ir labai įtraukiančios. Tai yra įtampa, kai nežinome, kas įvyks, ir jaudulys, kai laukimas virsta veiksmu. Tokios pramogos dažnai tampa ne tik būdu užpildyti laisvą laiką, bet ir visaverte patirtimi, kuri leidžia pajusti adrenalino antplūdį ir emocinį pasitenkinimą. Nuo azartinių žaidimų iki sporto renginių, pramogos su poskoniu gali sukurti unikalų potyrį, kuris įtraukia ir nepaleidžia.

Skaityti toliau

Ūkiams kurti ir investicijoms į žemės ūkio valdas – lengvatinės paskolos

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP) parama teikiama ne tik dotacijomis, bet ir lengvatinėmis paskolomis, skirtomis tiek investicijoms, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki šiol jau gauta paraiškų daugiau kaip už 11 mln. eurų.

Žemės ūkio ministerijai pakeitus paramos paraiškų pagal SP intervencines priemones priėmimo 2025 m. tvarkaraštį, jau nuo kovo 3 d. bus galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal intervencines priemones „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Skaityti toliau

Lietuvos ūkiams grėsmę keliančios ligos – nuostoliai kompensuojami, tačiau būtina laikytis saugumo

Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad, norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių.

Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių.

Skaityti toliau

Kalėdinis sveikinimas

Mieli ir svarbiausi „Mūsų žodžio“ bičiuliai,
į laiko delnus laša mėnesiai, dienos, sekundės… Greitai iškris ir paskutinė šių metų akimirka. Negrįžtamai, nepakartojamai… O netrukus vėl lašės sekundės, dienos, mėnesiai. Laikas – tikrasis mūsų šeimininkas, o žmogus – tik svečias. Bet mes susitikome šiame laike ir ačiū Jums už tai. Belaukiant didžiųjų metų švenčių, norisi padėkoti už šiuos metus – bendradarbiavimą, informaciją, reklamą, o svarbiausia – toleranciją, kryptingai žengiant bendrų tikslų link, kad rajono spauda būtų svarbi, informatyvi ir reikalinga. Kiekvienas iš Jūsų esate unikalus bei vienodai svarbus laikraščiui, tad norisi tikėti, kad ir kitais metais būsime vieni kitiems draugiški, supratingi bei naudingi. Tad svarbiausia – būti sveikiems ir ištvermingiems. O tam reikalinga gydyti sielą, nes iš jos kyla jausmai, žodžiai, veido išraiška, net mūsų laikysena bei eisena. O kai siela sveika ir stipri, kalbėsena taip pat galinga, tvirta ir narsi.
Marytė KANIAVIENĖ
„Mūsų žodžio“ redaktorė leidėja

Kaip sumažinti šildymo išlaidas ir išsaugoti komfortą?

Prasidėjęs šildymo sezonas, nors ir pripildo namus jaukumu, tačiau pareikalauja papildomų išlaidų, o artėjant Kalėdoms kišenių tuštėjimas pasidaro juntamas dar smarkiau. Deja, kad ir kiek kalbama apie taupymo būdus, ne visi jie gali būti pritaikomi realiame gyvenime, nes reikalauja papildomų investicijų arba komforto atsisakymo. Todėl tampa sunku patikėti, jog yra realių sprendimų, kurie ne tik veikia, bet ir nereikalauja finansinės ar patogaus gyvenimo aukos. Skaityti toliau

5 dalykai, kuriuos turi padaryti kiekvienas vairuotojas 

Neseniai įvykusios lėktuvo katastrofos metu, šalia Liepkalnio gyvenantys žmonės buvo įspėti išsitirti šachtinių šulinių vandenį. Mat degimo atliekos gali užteršti ne tik orą sunkiųjų metalų dalelėmis, bet ir dirvožemį ar vandenį. Tuo tarpu dalis gyventojų katastrofą renkasi savanoriškai – patys degindami šildymui pavojingas automobilių alyvos ar kitas netinkamas kurui atliekas.

Skaityti toliau