(0)Mokyklų valgyklose šiandien tvyro visai kitokia atmosfera nei prieš kelis dešimtmečius. Kadaise, kaip prisimena visuomenės sveikatos specialistė Vilma Donielienė, dar nepasiekus valgyklos durų visas pastatas kvepėdavo ką tik iš orkaitės ištrauktomis bandelėmis. Valgykla būdavo pilna, o mokiniai noriai pietaudavo mokykloje. Dabar – priešingai. Didžioji dalis vaikų per pertraukas skuba į netoliese esančią „Maximą“ ar kebabinę.
V. Donielienė sveikatos srityje dirba jau 26-erius metus. Dabar ji vykdo sveikatos priežiūrą P. Žadeikio gimnazijoje, Mosėdžio ir Skuodo darželiuose bei Skuodo amatų ir paslaugų mokykloje, tad mato vaikus nuo trejų iki aštuoniolikos metų. Kalbėdama apie dabartinę mitybos situaciją ji pirmiausia akcentuoja, kad darželiuose šios problemos nėra, nes vaikai, kaip ir anksčiau, kasdien tris kartus per dieną gauna visavertį maistą, keičiasi tik valgiaraščiai pagal tėvų pageidavimus ir sveikos mitybos rekomendacijas. Tačiau mokyklose jau visai kita istorija…
Vilma sako, kad mokyklinis maistas per laiką labai pasikeitė: „Tada valgyklose buvo orientuotasi į paklausą, o ne į sveiką mitybą.“ Dabar viskas griežtai reglamentuota – maitinimas organizuojamas pagal tvarkos aprašus, kurie nuo 2011 metų pasikeitė ne kartą. P. Žadeikio gimnazijoje maistas visada buvo gaminamas vietoje, bet mokinių įpročiai nesikeitė taip greitai, kaip taisyklės.
Šiandien mokiniai, jei ir užeina į valgyklą, dažniausiai renkasi tik kepsnį su padažu ir bulvių košę. Sriubos, troškiniai lieka beveik nepaliesti. Specialistės teigimu, problema slypi ne valgyklose, o įpročiuose ir aplinkoje.
Didžiausias veiksnys, keičiantis vaikų mitybą, yra draugų įtaka. Paklausus, kodėl mokiniai nevalgo mokyklos valgykloje, atsakymas dažniausiai būna tas pats: „Niekas iš draugų neina.“ Socialinis spaudimas tampa toks stiprus, kad net tie, kurie norėtų valgyti sveikiau, prisitaiko prie grupės.
Prie to prisideda ir laisvė pasirinkti. Dabar daugelis mokinių turi nemažai kišenpinigių, o galimybė per pertrauką nubėgti iki parduotuvės vilioja labiau nei maistas lėkštėje. V. Donielienė sako: „Vaikai per fizinį ugdymą skundžiasi, kad lauke šalta, bet į „Maximą“ nubėgti bandelės niekam nešalta – net striukės nereikia.“
Specialistė atvirai dėsto, kad vaikų mitybos įpročiai prasideda namuose. Jos žodžiais, matyti aiški tendencija, kad gaminti maistą namuose nebeaktualu. Vaikai turi daug laisvės, savarankiškumo. Bet ši laisvė ne visada naudinga. Per kasmetinius individualius pokalbius su pirmų gimnazijos klasių tėvais ir vaikais V. Donielienė nuolat išgirsta tą patį: apie trečdalis mokinių nepusryčiauja. O nevalgę ryte mokiniai per pamokas būna vangūs, blaškosi, sunkiau susikaupia. „Pusryčiai yra smegenų maistas. Jei jų nėra – nėra ir energijos mokytis“, – akcentuoja sveikatos specialistė ir primena tėvams, kad rūpintis reikia ne tik mažais vaikais: „Mokyklinio amžiaus atžaloms taip pat reikia priežiūros ir dėmesio. Jie nėra tokie savarankiški, kaip kartais atrodo“, – teigia Vilma.
Mokyklos nuolat ugdo ir šviečia – per fizinio lavinimo pamokas, per technologijas, kviesdamos specialistus. Mokiniai mokosi gaminti sveiką maistą, kalbama apie subalansuotą mitybą, sveikus įpročius. Tačiau keistis nenori patys vaikai. „Tai turi būti tavo noras keistis, o aš visada padėsiu, tik ateik“, – kartoja mokiniams specialistė. Didžiausios įtakos turi šeima, draugai ir socialiniai tinklai – būtent ten formuojami mados ir įpročiai, taip pat netoli mokyklų esantys prekybos centrai ir kebabinės. „Jei šalia tokių vietų nebūtų, tikrai daugiau vaikų lankytųsi valgyklose“, – įsitikinusi V. Donielienė. Jos teigimu, tėvai turėtų kalbėti su savo vaikais apie mitybą ir patys rodyti pavyzdį: „Kokią kuprinę jie susikraus dabar, tokią sveikatą turės ateityje.“
Po pokalbio su visuomenės sveikatos specialiste tapo akivaizdu, kad mokinių mitybos įpročiai keičiasi, bet įdomiausia, kad šias tendencijas labai tiksliai patvirtino ir P. Žadeikio gimnazijoje atlikta 1–2 gimnazinių klasių mokinių apklausa, kurią ji parengė. Apklausoje dalyvavo 142 jaunuoliai. Rezultatai aiškiai atskleidė, jog didelė dalis paauglių į mokyklą ateina nevalgę – kasdien pusryčiauja tik 45 proc. mokinių, o daugiau kaip pusė pusryčius praleidžia arba valgo tik retkarčiais. Kitaip tariant, daugiau nei trečdalis mokinių ryte nevalgo visai, o tai mažina jų energiją, dėmesio koncentraciją, mokymosi rezultatus ir gali bloginti bendrą savijautą.
Beveik tokią pat problemą atskleidžia ir dienos maitinimosi dažnis. Apie 45 proc. vaikų valgo tris kartus per dieną, 36 proc. – tik 1–2 kartus, o tik nedidelė dalis paauglių – vos 27 proc. – valgo rekomenduojamus penkis kartus. Tai reiškia, kad nemaža dalis dieną praleidžia su menku arba visiškai nesubalansuotu maistu. Ir nors mokykloje veikia valgykla, ją renkasi tik nedidelė dalis. Net 40 proc. mokinių prisipažino valgykloje nevalgantys niekada, o dar 30 proc. apsilanko joje tik retkarčiais. Vos 12 proc. mokinių mokyklos valgykloje valgo kasdien. Kiti dažniausiai traukia į parduotuvę arba kebabinę. Parduotuvę kaip maisto vietą nurodė daugiau nei 70 proc. moksleivių, dar dalis renkasi greito maisto užkandines. Tai visiškai sutampa su V. Donielienės pastebėjimais, kad mokyklos aplinkoje parduotuvė ir kebabinė tampa konkurentėmis, su kuriomis valgykla nebegali kovoti, ypač, kai mokiniai turi nemažą piniginę laisvę ir labai jaučia draugų įtaką.
Pusryčių pasirinkimai taip pat rodo gana aiškų vaizdą: daugiausiai moksleivių ryte valgo sumuštinius, dalis renkasi jogurtą ar vaisius, tačiau nemaža grupė pusryčių vengia. Vaisių ir daržovių vartojimas taip pat nėra idealus – kasdien juos valgo tik dalis mokinių, o keletas beveik visai neįtraukia jų į savo racioną.
Kalbant apie gėrimus, matyti, kad saldžios sultys ir limonadai yra kasdienybės dalis: nemažai mokinių juos geria kelis kartus per savaitę, kai kurie – ir kasdien.
Greitas maistas daugeliui yra savaitės rutina. Daugiau nei pusė apklaustųjų jį valgo bent kartą per savaitę, o kai kurie – ir kelis kartus. Tik nedidelė grupė teigia vengiantys. Nepaisant šių įpročių, mokiniai gana kritiškai vertina savo mitybą. Daugiau nei pusė nurodė, kad jų mityba yra tik iš dalies sveika, beveik trečdalis laiko ją nesveika, ir tik nedidelė dalis mano, kad maitinasi gerai. Vis dėlto apklausa parodė ir svarbią pozityvią tendenciją: mokiniai suvokia, kad jų įpročiai nėra idealūs, ir patys nurodo, ką norėtų keisti. Dažniausiai paminėtas noras – valgyti sveikiau, sumažinti saldumynų ir saldžių gėrimų kiekį, dažniau rinktis vaisius, daržoves ir valgyti reguliariai.
Apibendrinti apklausos rezultatai labai tiksliai atspindi specialistės pastebėjimus: mokinių mitybos problema yra kompleksinė ir susijusi ne tik su valgyklos pasiūla. Jai įtakos turi šeimos įpročiai, piniginė laisvė, draugų spaudimas, greito maisto prieinamumas ir paaugliams būdingas noras rinktis tai, kas skanu, greita ir madinga. Vis dėlto jaunuoliai yra pajėgūs suvokti savo įpročius ir pripažįsta jų trūkumus, o tai reiškia, kad tinkamai nukreiptos pastangos, ugdymas ir tėvų įsitraukimas gali duoti realų rezultatą.
Sandra PETRAUSKAITĖ
Nuotrauka iš Vilmos DONIELIENĖS archyvo