Naujienos
2026 m. rugsėjo 29 d. skaitykite
(0)
- Koncertas šv. arkangelo Mykolo atlaidams
- Mosėdžio šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vargonų istorijos pradžia – 1819 metai, tačiau apie 1885-uosius meistras Friedrichas Weissenbornas iš Jėkabpilio (Latvija) šį romantinį instrumentą sumontavo naujai. Taip unikalius, istorinius Mosėdžio bažnyčios vargonus apibūdina Lietuvos vargonų istorija (vargonai.com.). Vargonų meistro iš Panevėžio Antano Šauklio rankos Mosėdžio bažnyčios vargonus lietė 2013 metais, bet, pasak Mosėdžio parapijos klebono Egidijaus Zulco, tada buvo restauruotos tik dumplės ir pūtimo sistema, o varganas vamzdynas taip ir liko. Laima Sendrauskienė
- Gyventojams bus kompensuojamas tik vartų mokestis
- Rugsėjo 24 d. įvyko Skuodo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jo darbe dalyvavo visi Tarybos nariai (21). Šį sykį posėdyje netrūko pasisakymų. Rūta Ronkauskienė
Apie dezinformaciją – žinomi Skuodo krašto žmonės
(0)
Šiandienos informacinėje plotmėje knibžda ne tik patikimos žinios, bet dažnai ir labai abejotina informacija. Ką apie dezinformaciją mano žinomi Skuodo krašto žmonės? Ar su tokia susiduria? Ką, jų manymu, derėtų atlikti stiprinant visuomenės informacinį atsparumą ir sąmoningumą?
Edmundas Untulis LRT nuotrauka
Strateginis koridorius: Kuršių nerijos ir uosto infrastruktūros saugumas
(0)
Geopolitinės įtampos, hibridinių grėsmių bei sabotažo aktų fone Baltijos jūros regionas pastaruoju metu išgyvena esminių saugumo paradigmų lūžį. Šiame kontekste Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Kuršių nerija nebėra vien tik Lietuvos ekonomikos variklis, unikalus gamtos kampelis ar turistų traukos centras. Tai yra viena jautriausių ir strategiškai svarbiausių teritorijų visame NATO rytiniame flange.
Vadinamasis Klaipėdos-Neringos koridorius veikia kaip gyvybiškai svarbūs šalies vartai, kurių saugumas tiesiogiai lemia ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos valstybės stabilumą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nuotr.
Slėptis nuo pavojaus – po mokyklos stogu
(0)
Lietuva sau kelia užduotį artimiausiu metu turėti priedangų apie 60-čiai procentų miestų gyventojų. Tam kasmet skiriamos didžiulės sumos pinigų, tačiau praėjusią gegužę Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus parodė, kad kai kurios institucijos, net ir tos, kurių patalpose įrengtos tokios saugaus prieglobsčio vietos, vis dar nežino kaip elgtis kilus tokioms ekstremalioms situacijoms. Daugiausiai kritikos išsakyta Vilniaus regiono švietimo įstaigoms. Pasidomėjome, ko iš šios situacijos pasimokė Plungės rajono mokyklos ir lopšeliai-darželiai.
Mokyklos nuogąstauja, kad oro pavojaus atveju jų patalpose esančių priedangų neužtektų net mokyklos bendruomenei, ką jau kalbėti apie aplinkinius gyventojus. ELTOS nuotrauka
2026 m. rugsėjo 25 d. skaitykite
(0)
- Atmintiną dieną – su gyvenusiais Skuode
- Per kelis 1941-ųjų mėnesius Lietuvos miestuose ir miesteliuose brutaliausiu būdu nutildyta, išniekinta, sunaikinta per 200 tūkst. vietos gyventojų žydų. Pasaulyje ir Europoje tas skaičius – 6 milijonai! Tos pačios kraupios statistikos dalis – ir 1 100 žydų tautybės žmonių, gyvenusių Skuode. Laima Sendrauskienė
- Kur pinigai – ten diskusijos, arba Kur dingo politinė mintis
- Rugsėjo 21 d. įvyko Skuodo rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, ūkio ir verslo komiteto posėdis. Jo darbe dalyvavo visi komiteto nariai. Rūta Ronkauskienė
Oficialus raštas skolininkui – kuo jis skiriasi nuo paprasto priminimo?
(0)
Kai skola negrąžinama laiku, pirmiausia dažniausiai pakanka priminti apie mokėjimą. Tačiau jei skolininkas vis nukelia atsiskaitymo datą, nereaguoja į žinutes arba vengia konkrečiai pasakyti, kada grąžins pinigus, vien neformalaus priminimo gali nebeužtekti. Tokiose situacijose galima pereiti prie oficialesnio bendravimo – raštiško raginimo atsiskaityti.
Pasirengti krizei: nuo savanorio ugniagesio iki kaimo bendruomenės
(0)
Kaimuose ir mažuose miesteliuose gyventojų saugumui svarbūs ne tik ugniagesiai, bet ir žmonės, pasirengę padėti vieni kitiems. Savanoriai ugniagesiai ir aktyvios bendruomenės gali greičiau pastebėti, kam reikia pagalbos, ir prisidėti prie pasirengimo nelaimėms.
Pernai Lietuvoje buvo registruoti 1584 savanoriai ugniagesiai, pasirengę prisidėti prie gyventojų saugumo. Nuotr. iš pexels.com
Apie savanorių veiklą ir bendruomenių pasirengimą papasakojo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.
Mokykla, kurios bendruomenė savaitę pradeda rikiuote
(0)
Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazija regiono gyventojams dėl savo veiklos žinoma gana seniai. Nuo 2001 metų mokykloje vykdomas gynybinis ir pilietinis ugdymas, kurio tikslas yra ruošti pilietiškus, atsakingus, fiziškai aktyvius ir savo valstybei neabejingus jaunuolius. Prieš ketvirtį amžiaus tai buvo drąsus žingsnis. Tuo metu visuomenė ir švietimo sistema dar nebuvo pasirengusios tokiam ugdymo modeliui, todėl ilgus metus jis nesulaukė deramo pripažinimo. Tačiau mokyklos bendruomenė nuosekliai išlaikė pasirinktą kryptį, puoselėjo tradicijas ir tikėjo šios ugdymo filosofijos prasmingumu.
Sauliaus NARKAUS nuotrauka
Pirmoji patriotizmo mokykla – šeima
(0)
Plungiškiai sutuoktiniai Kristina ir Ernestas Kleinai įsitikinę: augant vaikui pirmoji patriotizmo mokykla išeinama šeimoje. Ir mokslai toje mokykloje prasideda ne nuo gražaus pasakymo „Mylėk Lietuvą“, bet nuo tėvų pavyzdžio ir noro puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius, šalies istoriją, nuo bendrų kelionių po Lietuvą, giminės pasakojimų, perduodamų iš kartos į kartą.
Kristina ir Ernestas Kleinai. Jurgitos NAGLIENĖS nuotrauka
„Mums patriotizmas – tai trys kertiniai akmenys: turi žinoti, iš kur ateini, branginti kalbą ir jausti atsakomybę už tai, ką paliksi po savęs“, – teigia sutuoktiniai, savo asmeniniu pavyzdžiu įrodantys, kad nesvarbu, kiek esi užimtas, visada gali ir privalai rasti laiko ne tik savo asmeninei ar šeimos gerovei, bet ir nelaimės ištiktam kaimynui ar grėsmės akivaizdoje atsidūrusiai savo šaliai.
2026 m. rugsėjo 22 d. skaitykite
(0)
- Skuode užderėjo ne tik derlius, bet ir išmonė
- Šeštadienį Turgaus aikštėje garavo cepelinai, kvepėjo ant žarijų kepama mėsa, o tarp rudens gėrybių buvo galima išvysti net milžiniškų musmirių ar paršelių, poniškai sėdinčių ir stebinčių praeivius. Rugsėjo 19-ąją įvykęs „Skouda boužės juomarks“ viliojo ne tik rudens derliumi, bet ir rajono bendruomenių išmone. Kiekviena jų stengėsi nustebinti savaip, o šventės lankytojams beliko vaikščioti, ragauti, grožėtis ir, žinoma, nepraleisti progos pabendrauti. Sandra Petrauskaitė
- Sodyba „Balta varna“ domėjosi Skuodo rajono savivaldybės politikai
- Rugsėjo 17-ąją Skuodo rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, ūkio ir verslo komitetas tęsė pasižvalgymą po rajono turizmo infrastruktūrai talkinančius verslus: išvažiuojamasis komiteto posėdis pasuko į Mosėdžio seniūnijoje esantį Miesto Kalniškių kaimą, į Sonatos Kinčienės sodybą „Balta varna“, beveik devynetą metų žinotą kaip „Sonatos kepyklėlė“. Jos šeimininkė Sonata ir toliau kurs individualius kepinius, naminę duoną, bet nuo šiol pirmenybę teiks grupinėms edukacijoms, maisto degustacijoms. Laima Sendrauskienė
Skelbimai
Naujausi komentarai