(0)Jauni žmonės dažnai ieško galimybių didmiesčiuose, bet ne visi laimę sieja su skubančiu tempu. Ypač džiugu, kad kai kuriems svarbesnė ramybė, artumas ir jausmas, jog esi savo vietoje. Jauna mergina Karolina Drąsutytė, pasirinkusi likti gyventi Skuode, atvirai papasakojo, kodėl šis sprendimas jai tapo ne kompromisu, o vertybe ir kodėl čia randanti viską, kas įprasmina jos gyvenimą.
Vaidyba Žemaičių teatre – poilsis sielai. Karolina – trečia iš dešinės.
„Laimė nebūtinai gyvena dideliuose miestuose – dažnai ji slypi visai šalia, paprastuose dalykuose: ramiame ryte, pažįstamame kelyje, artimų žmonių šypsenoje“, – taip apie gyvenimą gimtajame mieste sakė daugeliui skuodiškių pažįstama Karolina. Anot jos, liko Skuode, nes gyvenimo pasirinkimai dažnai gimsta ne iš didelių planų, o iš vidinio jausmo, kur žmogui gera būti. Būtent taip ir atsirado sprendimas likti gyventi mieste, kuris vilioja ne galimybėmis varžytis ar skubėti, bet ramybe, artumu ir kasdieniu paprastumu. Čia nėra nuolatinio šurmulio, automobilių spūsčių ar nuolatinio lėkimo, tad kasdienybė tampa aiškesnė ir labiau apčiuopiama.
Karolina gimusi ir užaugusi Skuode, tad jai čia pažįstamos visos gatvės, o jausmas, kad viskas yra ranka pasiekiama, sukuria saugumo pojūtį, leidžiantį gyventi be nuolatinės įtampos. Nors ateitis niekada nėra užrakinta vienoje vietoje, kol kas Skuodas jai atrodo tinkamiausia erdvė augti ir jaustis savimi. Mergina sakė, kad niekada nesakanti „niekada“, juk nežinanti, kaip tas gyvenimas vėliau gali apsisukti, bet kol kas gimtajame mieste jaučiasi puikiai ir neplanuojanti laimės ieškoti kitur. Karolina pripažino, kad abejonių tikrai yra buvę, ir ne viena ar dvi. Kartais kilo minčių, kad gal didmiestyje būtų daugiau veiklos ar kitokių galimybių pasireikšti, bet tada viską nusveria Skuodo ramybė, kurią ji labai vertina, tad tos abejonės greitai praeinančios.
Dažnai tenka susidurti su stereotipais, kad mažame mieste trūksta veiklos ar galimybių saviraiškai, bet K. Drąsutytė su tokiais stereotipais visiškai nesutinka, sakydama, jog viskas priklauso nuo paties žmogaus nusiteikimo ir noro veikti. Jei yra iniciatyvos, prasmingos veiklos galima rasti bet kur, nes vieta pati savaime, anot jos, nekuria nei ribų, nei galimybių. Skuodas – pavyzdys, kad net ir nedidelėje bendruomenėje galima augti, tobulėti bei realizuoti save, tad svarbiausia, ne vieta, o tai, kiek pats esi pasiruošęs įdėti pastangų. Pasak jaunos skuodiškės, kas nori, galimybes mato visur, o kas nenori, tam ir didmiestis nepadės.
Nuo pat mažens Karolina sakė turėjusi dvi dideles svajones: tapti mokytoja arba policijos pareigūne. Nors abu keliai atrodė skirtingi, juos jungė noras padėti kitiems. Galiausiai meilė vaikams, kurią pajutusi dar vaikystėje padėdama mamai prižiūrėti sesutes, o vėliau ir dirbdama aukle, nugalėjo. Mergina yra įgijusi kirpėjos profesiją, bet greitai supratusi, kad tai ne jai, ir sugrįžo prie savo tikrojo tikslo. Viskas prasidėjo nuo drąsaus žingsnio užpildyti prašymą dėl darbo Skuodo vaikų lopšelyje-darželyje, kuriame tapo auklėtojos padėjėja. Šiandien šiame darželyje skaičiuoja jau aštuntus darbo metus: šešerius iš jų dirbo kaip auklėtojos padėjėja, o dabar jau antrus metus yra mokytoja. Anot Karolinos, nors šis darbas reikalauja daug jėgų, bet tai yra jos pašaukimas, nes tiesiog neįsivaizduojanti savęs niekur kitur. O pirmoji diena darželyje išliko atmintyje kaip kupina jaudulio ir nežinomybės. Jaunas amžius, nauja atsakomybė ir netikėtas sugrįžimas į vietą, kurioje kadaise prabėgo vaikystė, sukūrė ypatingą atmosferą. Susitikimai su buvusiomis auklėtojomis jau kolegiškame vaidmenyje atrodė neįprasti, bet nuoširdus kolektyvo priėmimas leido greitai įsilieti į naują kasdienybę. Palaikymas ir bendrystė padėjo įveikti baimes ir sustiprino jausmą, kad pasirinkimas buvo teisingas.
K. Drąsutytė
Pasak Karolinos, didžiausias džiaugsmas šiame darbe kyla iš ryšio su vaikais. Jų nuoširdumas, atvirumas ir kasdieniai pasiekimai suteikia prasmę net ir sudėtingiausioms dienoms. Tai yra sritis, kurioje tenka prisiimti didelę atsakomybę, nes kiekvienas vaikas yra unikalus, reikalaujantis individualaus dėmesio bei supratimo. Merginos žodžiais, emocinė ištvermė ir kantrybė tampa neatsiejama kasdienybės dalimi, nes darželyje dviejų vienodų dienų nėra – visada turi būti pasiruošusi netikėtumams.
Paklausus apie laisvalaikį, skuodiškė atsakė, kad jis gana aktyvus, nes labai nemėgstanti sėdėti namuose, visada ką nors susigalvojanti. Mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje, keliones, dažnai dalyvauja įvairiuose žygiuose. Dabar didelę dalį laisvo laiko užima ir studijos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Ji trečiakursė, studijuojanti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Be mokslų ir darbų Karolina turi ir kūrybišką pusę: vaidina Skuodo rajono kultūros centro Žemaičių teatre, į kurį ją atsivedė kolegės, o gavus režisieriaus Edmundo Untulio pakvietimą, sutiko net nedvejodama, nes mokykliniais metais vaidinti labai patiko. Mergina pasidžiaugė, kad sugrįžti į sceną jai labai smagu, nes vaidyba padeda labiau pasitikėti savimi, suteikia gerų emocijų ir leidžia įdomiai praleisti laiką ne tik darbe ar studijose. Vaidyba jai – tarsi poilsis sielai, kur gali tapti kūrybiška ir pabūti su bendraminčiais. Ji taip pat retkarčiais mėgsta piešti ar virtuvėje išbandyti naujus receptus, sportuoja, lankydama asmenines treniruotes. Tad, kaip šypsodamasi sakė skuodiškė, visas jos gyvenimas – pilnas judesio, kūrybos ir bendravimo.
Prasidėjus naujiems 2026-iems ir paklausus, kokie buvo praėjusieji bei kokie tikslai, svajonės laukia šiemet, 2025-uosius mergina apibūdino kaip savęs atradimo metais, nes buvo visko: darbų, studijų, asmeninių iššūkių, bet būtent tai padėjo sustiprėti, tad dabar į viską žiūri daug drąsiau. Ji praėjusiems metams esanti dėkinga už visas suteiktas pamokas. O 2026-iesiems turinti keletą svajonių, bet jas pasiliko paslaptyje ir neišdavė. Karolinos tikslai – konkretūs. Svarbiausia jai –sėkmingai pabaigti studijas, tad norinti susikoncentruoti į šį etapą, o kai jis jau bus įveiktas, žiūrės, ką naujo atneš gyvenimas, bet pripažino, jog norinti, kad metai būtų pilni ne tik darbų, bet ir gerų žmonių bei įsimintinų akimirkų, nes ji vertina paprastumą, nuoširdumą, prasmingą veiklą.
Jauniems žmonėms, svarstantiems, ar likti mažame mieste, ar ieškoti laimės kitur, Karolina perdavė žinutę, kad miesto dydis nelemia nei sėkmės, nei pilnatvės. Dažnai būtent mažesnėse vietose atsiveria galimybė būti pastebėtam, įvertintam ir jaustis reikalingam. „Galiausiai laimė būna visai šalia – ten, kur žmogus randa save“, – atsisveikindama pridūrė visada besišypsanti ir optimistiškai nusiteikusi skuodiškė.
Elena KATKUVIENĖ
Nuotraukos iš Karolinos DRĄSUTYTĖS archyvo