(0)Kovo 6 d. Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje įvyko menininkės Giedrės Gabnienės sukurtų ir AB ,,Lietuvos paštas“ išleistų bei tos dienų spaudu Klaipėdoje pažymėtų dviejų pašto ženklų „Baltų gentys. Kuršiai“ išskirtinis reprezentacinis renginys „Skouds – istuorėnė kuršiu žemė“.
Pašto ženklų serija „Baltų gentys. Kuršiai“.
Tądien Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos salė vos talpino susirinkusiuosius, net prireikė įnešti papildomų kėdžių. Čia gausiai susirinko moksleiviai, žmonės, besidomintys Skuodo krašto istorija, ir filatelijos gerbėjai.
Skuodo muziejaus istorikas Ignas Gulbinas susirinkusiai publikai įdomiai, vizualiai ir įtraukiančiai priminė, kas buvo kuršiai ir kodėl sakoma „Skouds – kėits kuršiu krašts“. Jis akcentavo, kad, kalbant apie šio krašto praeitį, verta prisiminti ne tik žemaitiškas šaknis, bet ir senesnę baltų tautą – kuršius, dažnai vadinamus „baltų vikingais“. Istoriko žodžiais, svarbu prisiminti ne tik stiprias žemaitiškas šaknis, bet ir senesnę baltų tautą – kuršius, dažnai vadinamus „baltų vikingais“.
Pasak I. Gulbino, kuršiai neatsirado staiga. Jų susiformavimą lėmė ilgi istoriniai procesai. Maždaug prieš du tūkstančius metų šiose žemėse gyveno įvairios vakarų baltų kultūros, palaikiusios ryšius su tolimais kraštais per Gintaro kelią, jungusį Baltijos regioną su Vakarų Romos imperija. Prekyba gintaru skatino kontaktus su romėnų pasauliu, bet situacija iš esmės pasikeitė po Vakarų Romos imperijos žlugimo (476 m.). Nutrūkus prekybai su Roma, Baltijos tautos pradėjo intensyviau bendrauti su artimesniais kaimynais – germanų gentimis ir skandinavais.
Šie ryšiai paskatino ne tik prekybą, bet ir kultūrinius mainus: kartu su prekėmis plito naujos idėjos, papročiai, technologijos ir net karybos tradicijos. Dalis baltų keliavo po Europą kartu su germanų gentimis, kai kurie apsigyveno svetur, o kiti sugrįžo į gimtąsias žemes, parsiveždami naujų patirčių ir papročių. Istoriko teigimu, būtent tokių kontaktų ir kultūrinių mainų aplinkoje pamažu formavosi kuršių bendruomenė – tauta, kuri gebėjo perimti naudingus kitų tautų bruožus ir juos pritaikyti savo gyvenime.
Pranešėjas I. Gulbinas taip pat aptarė kuršių visuomenės sandarą ir kasdienį gyvenimą. Mažiausias visuomenės vienetas buvo šeima, bet svarbiausią vaidmenį atliko giminystės ryšiais susijusios bendruomenės, vadinamieji laukai, kuriuose gyveno kelios šeimos ar kelios dešimtys žmonių. Jų sodybos būdavo išsidėsčiusios tarp dirbamų laukų, o žemdirbystė dažniausiai buvo lydiminė, todėl dirbamos žemės plotai nuolat keisdavosi. Pievos, ganyklos ir miškai priklausė bendruomenei ir buvo naudojami bendrai, o ariama žemė buvo paskirstoma atskiroms šeimoms naudoti. Laikui bėgant, tokios bendruomenės plėtėsi, atsirado kaimai, o gyventojų daugėjant buvo kuriamos naujos gyvenvietės, vadinamieji kiemai. Jie dažnai būdavo kompaktiškesni, aptverti ir geriau pritaikyti gynybai. Aplink tokius centrus formavosi platesnės teritorijos, kurias skandinavai vadino pilies apygardomis. Jose būdavo įtvirtinta gyvenvietė ar pilis, o aplink išsidėstę kaimai ir sodybos.
Kalbėdamas apie kuršių istoriją istorikas išskyrė ir vieną svarbiausių šio regiono centrų – Apuolės piliakalnį, laikomą viena reikšmingiausių kuršių pilių ir svarbiu jų politiniu bei gynybiniu centru. Pasak pranešėjo, būtent tokios vietos leidžia geriau suprasti, kaip gyveno kuršiai ir kokią vietą jie užėmė Baltijos regiono istorijoje. I. Gulbinas taip pat pristatė keletą archeologinių radinių iš Apuolės piliakalnio kapinyno bei „Skouds – kėits kuršiu krašts“ ženklo struktūrą. Anot istoriko, kuršiai galutinai susimaišė su žemaičiais, todėl Skuodas – ne tik žemaičių kraštas, bet ir kietas kuršių kraštas. Baigęs pranešimą I. Gulbinas sulaukė ir klausimų iš salė, į kuriuos išsamiai atsakė.
Pašto ženklus pristatė ir apie juos papasakojo T. Barančiukė.
AB „Lietuvos pašto“ Komunikacijos ir rinkodaros departamento projektų vadovė Toma Barančiukė pirmiausia padėkojo bibliotekos direktoriui Jonui Grušui už kvietimą pristatyti tos dienos spaudu pažymėtus naujai išleistus pašto ženklus, skirtus būtent baltų genčiai – kuršiams. Ji išsamiai papasakojo, kad pašto ženklo leidyba yra apie pusantrų metų trunkantis procesas, kurį sudaro šeši etapai: pašto ženklų temų idėjų rinkimas, pašto ženklų temų sudarymas, menininkų kvietimas kurti, idėjų atranka, pašto ženklų gamyba ir pašto ženklų leidyba. Išleidus naują pašto ženklą, anot Komunikacijos ir rinkodaros departamento projektų vadovės, jis antspauduojamas tos dienos spaudu, o tai labai domina filatelistus. Viešnia taip pat paminėjo įdomesnių faktų: nuo Nepriklausomybės atkūrimo AB „Lietuvos paštas“ yra išleidęs 932 pašto ženklus, kurie atspindi mūsų istoriją ir identitetą. Ji pristatė ir tą dieną išleistą pašto ženklų seriją „Baltų gentys. Kuršiai“, sukurtą menininkės G. Gabnienės. Šių pašto ženklų tiražas – 100 tūkstančių egzempliorių, kurie, tikimasi, bus greitai išparduoti. Viešnia taip pat paminėjo, kur galima įsigyti pašto ženklų ir kokia yra jų paskirtis.
Renginį vedusi Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia Zabitienė padėkojo I. Gulbinui ir T. Barančiukei už išsamius pasakojimus ir pakvietė besidominčius filatelija ar norinčius įprasminti šią dieną įsigyti pašto ženklų.
Elena KATKUVIENĖ
Nuotraukos autorės