(0)
Vokietija yra viena iš tų Europos Sąjungos valstybių, kuri pasižymi itin stipria socialinės paramos sistema, skirta šeimoms, auginančioms vaikus. Lietuviams, kurie nusprendžia išvykti dirbti ar gyventi į šią šalį, vienas aktualiausių klausimų tampa vaiko pinigų, Vokietijoje vadinamų Kindergeld, gavimas. Ši išmoka nėra tik simbolinė parama – tai svari finansinė injekcija į šeimos biudžetą, padedanti užtikrinti vaiko gerovę, ugdymą ir kasdienius poreikius. Svarbu suprasti, kad teisė į šią išmoką kyla ne tik iš nuolatinio gyvenimo Vokietijoje fakto, bet ir iš darbinės veiklos šioje šalyje, net jei šeimos nariai liko gyventi Lietuvoje. Europos Sąjungos reglamentai užtikrina socialinių išmokų koordinavimą, todėl asmenys, mokantys mokesčius Vokietijos biudžetui, turi teisę naudotis ir šios šalies teikiamomis socialinėmis garantijomis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime visą procesą, teisinius niuansus ir praktinius žingsnius, kuriuos turi atlikti tėvai, siekiantys sėkmingai susitvarkyti vaiko pinigų gavimą Vokietijoje.
Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujasi Vokietijos šeimos kasa (Familienkasse), yra asmens mokestinė prievolė. Jei vienas iš tėvų Vokietijoje dirba pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą arba yra atsiųstas dirbti iš Lietuvos įmonės ir čia moka socialinio draudimo įmokas, jis tampa „neribotai mokesčius mokančiu asmeniu“. Tai yra pirminė sąlyga, atverianti duris į Kindergeld paraiškos teikimą. Dažnai tėvai klaidingai mano, kad jei vaikai gyvena Lietuvoje su kitu iš tėvų, Vokietija išmokų nemokės. Tai netiesa – ES teisė numato, kad išmokos už vaikus turi būti mokamos ten, kur dirba bent vienas iš tėvų, nepriklausomai nuo vaikų gyvenamosios vietos bendrijoje. Tokiu atveju taikomas skirtumo mokėjimo principas: jei Lietuvoje mokami vaiko pinigai yra mažesni nei Vokietijoje, Vokietijos institucijos padengia susidariusį skirtumą, kad šeima gautų maksimalią galimą sumą pagal didesnį tarifą taikančią šalį.
Nuo 2023 metų pradžios Vokietijoje vaiko pinigų sistema buvo supaprastinta ir suvienodinta, nustatant fiksuotą 250 eurų sumą už kiekvieną vaiką per mėnesį. Tai reiškia, kad nesvarbu, ar auginate vieną, du ar daugiau vaikų, už kiekvieną iš jų gausite identišką sumą. Tai reikšmingas pokytis, palyginti su ankstesniais metais, kai išmokos dydis priklausė nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Ši suma yra mokama iki tol, kol vaikui sukanka 18 metų, tačiau išmoka gali būti tęsiama ir vėliau, jei vaikas tęsia mokslus, studijuoja universitete arba dalyvauja profesinio mokymo programoje. Maksimali amžiaus riba šiuo atveju yra 25 metai. Jei vaikas yra registruotas kaip ieškantis darbo Vokietijos užimtumo tarnyboje, išmokos gali būti mokamos iki 21 metų amžiaus. Svarbu paminėti, kad tėvai privalo pranešti apie bet kokius pokyčius vaikų gyvenime, pavyzdžiui, studijų nutraukimą ar santuoką, nes tai gali turėti įtakos teisės į išmokas išlikimui.
Dokumentų tvarkymo procesas reikalauja didelio kruopštumo ir atidumo detalėms. Kreipiantis dėl Kindergeld, pagrindinis dokumentas yra užpildyta paraiškos forma (KG1) bei specialus priedas užsienio šalių piliečiams (Anlage Ausland). Prie šių formų būtina pridėti vaiko gimimo liudijimą, kuris turėtų būti išduotas tarptautiniu formatu (pagal Vienos konvenciją), kad nereikėtų papildomo vertimo. Taip pat reikalaujama pateikti tėvų santuokos liudijimą, pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, bei darbo sutarties kopiją arba pažymą iš darbdavio, įrodančią darbinį santykį. Vienas svarbiausių elementų šiame procese yra identifikaciniai numeriai: pareiškėjo vokiškas mokesčių mokėtojo numeris (Steuer-ID) ir vaiko identifikacinis numeris. Jei vaikas gyvena Lietuvoje, jam nebus suteiktas vokiškas Steuer-ID, tačiau šeimos kasa gali paprašyti lietuviško asmens kodo ir papildomų įrodymų iš Lietuvos „Sodros“ apie gaunamas ar negaunamas išmokas gimtinėje.
Daugeliui tėvų iššūkiu tampa būtent komunikacija su Vokietijos institucijomis ir reikalaujamų formų E401, E411 ar atitinkamų skaitmeninių duomenų mainų suderinimas tarp Lietuvos ir Vokietijos tarnybų. Šiame etape neretai prireikia profesionalų pagalbos, ypač jei vokiečių kalbos žinios nėra pakankamos arba situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, tėvai yra išsiskyrę arba dirba per kelias ES valstybes. Profesionaliai teikiama Taxbs paslauga dėl vaiko pinigų Vokietijoje gali padėti išvengti ilgų susirašinėjimų su Familienkasse ir užtikrinti, kad paraiška bus užpildyta be klaidų. Dažnai institucijos prašo papildomų paaiškinimų apie tai, kur vaikas faktiškai gyvena ir kas yra pagrindinis jo išlaikytojas, todėl teisingas pirminis dokumentų pateikimas gali pagreitinti procesą, kuris įprastai trunka nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko pinigai gali būti išmokami atbuline data, tačiau čia galioja griežtas apribojimas. Pagal galiojančius įstatymus, Kindergeld išmokos atbuline data mokamos tik už paskutinius šešis mėnesius iki paraiškos gavimo institucijoje dienos. Tai reiškia, kad delsimas pateikti dokumentus tiesiogiai mažina šeimos gaunamą paramą. Anksčiau šis laikotarpis buvo kur kas ilgesnis, tačiau sugriežtinus tvarką, tėvai raginami kreiptis iškart, kai tik atsiranda teisė į išmokas, t. y. pradėjus dirbti Vokietijoje. Net jei dar neturite visų dokumentų, paraišką rekomenduojama pateikti kuo anksčiau, o trūkstamus popierius pristatyti vėliau, taip užfiksuojant paraiškos pateikimo datą ir apsaugant savo teisę į išmokas už praėjusį pusmetį.
Kitas svarbus aspektas yra vadinamieji „skirtumo mokėjimai“ (Differenzkindergeld). Jei vienas iš tėvų dirba Lietuvoje ir gauna lietuviškus vaiko pinigus, Vokietija pirmiausia vertina, kuri šalis turi pirmenybę mokėti išmokas. Paprastai pirmenybė suteikiama tai šaliai, kurioje vaikas faktiškai gyvena ir kurioje dirba bent vienas iš tėvų. Jei abiejose šalyse tėvai dirba, pirmenybė vėlgi tenka vaiko gyvenamosios vietos valstybei. Tokiu atveju Lietuva moka visą jai priklausančią sumą, o Vokietija prideda skirtumą iki savo nustatyto tarifo. Jei, pavyzdžiui, Vokietijoje dirbantis tėvas yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, o kitas tėvas Lietuvoje rūpinasi namų ūkiu ir nedirba, tada Vokietija tampa pirmenybine valstybe ir moka visą sumą, o Lietuva išmokų nemoka arba jos yra atitinkamai derinamos. Šis mechanizmas užtikrina, kad šeima niekada nenukentėtų dėl to, kad nariai gyvena skirtingose šalyse.
Pasibaigus aktyviam vaiko pinigų mokėjimo laikotarpiui ar vaikui suaugus, tėvai turėtų žinoti ir apie mokestines lengvatas, kurios Vokietijoje egzistuoja kaip alternatyva tiesioginėms išmokoms. Tai yra vadinamasis Kinderfreibetrag – neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus. Vokietijos mokesčių inspekcija (Finanzamt), atlikdama metinį pajamų mokesčio deklaravimą, automatiškai patikrina, kas šeimai naudingiau: ar gauti vaiko pinigai per metus, ar pritaikyta mokestinė lengvata. Jei lengvata yra finansiškai naudingesnė (tai dažniausiai pasitaiko didesnes pajamas gaunantiems asmenims), mokesčių inspekcija atitinkamai pakoreguoja mokestinę prievolę. Tai dar kartą patvirtina, kaip svarbu deklaruoti savo vaikus Vokietijos mokesčių sistemoje, net jei tiesioginės išmokos tam tikru periodu nėra mokamos.
Svarbu paminėti ir tai, kad Familienkasse periodiškai atlieka patikras, siųsdama užklausas tėvams su prašymu patvirtinti, ar jų situacija nepasikeitė. Į tokius laiškus būtina reaguoti operatyviai, nes laiku nepateikus atsakymo, išmokų mokėjimas gali būti sustabdytas, o vėliau jų atkūrimas reikalauja papildomų pastangų ir laiko. Jei asmuo nustoja dirbti Vokietijoje arba grįžta gyventi į Lietuvą, jis privalo informuoti šeimos kasą per dvi savaites. Neteisėtai gautos išmokos visada yra išieškomos, o už informacijos nuslėpimą gali grėsti ir baudos. Todėl skaidrus bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis yra raktas į ramų ir stabilų finansinį šeimos gyvenimą dirbant svetur.
Apibendrinant galima teigti, kad vaiko pinigų gavimas Vokietijoje yra visiškai pasiekiamas procesas kiekvienai lietuvių šeimai, kuri legaliai dirba šioje šalyje. Nors biurokratiniai reikalavimai gali pasirodyti sudėtingi, jie yra pagrįsti siekiu teisingai paskirstyti socialinę paramą tiems, kam ji priklauso. Galimybė gauti 250 eurų už kiekvieną vaiką yra didelė pagalba investuojant į vaikų ateitį, jų papildomą ugdymą ar laisvalaikį. Tėvams tereikia būti budriems, sekti terminus, atsakingai rinkti dokumentus ir, esant poreikiui, nebijoti kreiptis į specialistus, kurie padės suvaldyti visą informacijos srautą ir užtikrins, kad šeima gautų viską, kas jai teisėtai priklauso pagal Vokietijos ir Europos Sąjungos įstatymus. Tai yra natūrali europietiško judumo dalis, leidžianti dirbantiems tėvams jaustis saugiai dėl savo vaikų finansinės gerovės, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie nuspręstų kurti savo gyvenimą.
Užsak. Nr. 006