Svarbiausia priimti teisingus sprendimus

Vygaudas Ušackas, teisininkas, diplomatas, ES ambasadorius Rusijoje

Vygaudas Ušackas, teisininkas, diplomatas, ES ambasadorius Rusijoje

Savaitgalį, kai Klaipėdoje šurmuliavo Jūros šventė, Kretingos ir Kauno rajonuose vasaros forumams rinkosi Lietuvos moksleivių sąjungos bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) atstovai. Apie 150 jaunų žmonių abiejuose renginiuose diskutavo dabarties iššūkių ir grėsmių bei asmeninės lyderystės tema.

Viena forumo dalyvė manęs paklausė elementaraus, bet įdomaus klausimo: kada jaunimui buvo lengviau: 1990-ais ar 2015-ais? Kai neturėjo pasirinkimo 1990-ais ar kai jo yra perteklius, ir tada sunku priimti sprendimą? Atsakiau, kad iš esmės savo problematika bei aplinkybėmis tai labai skirtingos epochos. Svarbiausia priimti teisingą sprendimą.

1990-aisiais Sąjūdis, Nepriklausomybės idėja pakeitė mano kartos likimus bei – tarsi srauni upė – nešė mūsų gyvenimus Laisvės vaga. Tada priėmėme teisingą sprendimą ir kiekvienas, kaip galėjome, prisidėjome, atkuriant valstybę, pilietinę visuomenę bei laisvą rinką. Sutelktai dirbome vardan narystės ES ir NATO.

Dabartinis Lietuvos jaunimas atranda save ir Pasaulį daug atviresnį bei lengvesnį mokytis, dirbti, migruoti. Atranda „pasaulį plokščią“ (pagal Th. Friedman), tačiau ir dėl skirtingo ekonominio-socialinio išsivystymo, ir dėl priešingų politinių požiūrių – labiau sudėtingą bei nenuspėjamą.

Tad šiuolaikinė jaunimo karta globalinės ekonominės tarpusavio priklausomybės, karo Ukrainoje bei Vakarų ir Rusijos priešpriešos sąlygomis turės priimti savus, teisingus sprendimus. Juos priimdami, prisiminkite, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas – reikia būti pasiruošusiems už ją kovoti. Todėl tikiuosi, kad jaunimo organizacijų lyderiai parodys pavyzdį kitiems – nebus tie bambekliai, kurie skundžiasi ir bando išvengti karinės tarnybos Lietuvai.

Prieš dešimt metų organizavusi pirmąją „Misijos Sibiras“ ekspediciją LIJOT padarė teisingą sprendimą – tūkstančius jaunų žmonių paskatino domėtis istoriniu teisingumu, tremtinių ir politinių kalinių dalia, tvarkyti jų kapus bei didžiuotis lietuviško charakterio tvirtumu ir nepalaužiamumu.

Jaunoji karta gali būti tuo šaukliu bei pavyzdžiu, kaip, būnant sumaniais, greitesniais, lankstesniais ir iniciatyvesniais, sėkmingiau konkuruoti dėl talentų bei užsienio kapitalo, formuoti palankiausią mokestinę ir socialinę aplinką daugiavaikėms šeimoms. Juk mūsų beliko tik 2,9 milijono! Pagal Eurostatą, jei tendencijos nesikeis, dar už 25-erių metų Lietuvoje liks tik 1,9 milijono gyventojų…

Įvertinant beprecedentį lietuvių ir apskritai tarptautinį mobilumą, pats laikas priimti strateginius sprendimus dėl dvigubos pilietybės bei internetinio balsavimo, šitaip sustiprinant saitus ir dalinantis atsakomybe dėl šalies ateities su beveik milijonu užsienyje gyvenančių lietuvių.

Siekdami sėkmingai „atsiriekti dalį pasaulio ekonomikos pyrago“, turime atsisakyti perteklinių reikalavimų bei pagreitinti kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūras. Kodėl kvalifikuotas, aukštą vertę kuriantis užsienietis Latvijoje leidimą įsidarbinti ir laikinai gyventi gauna per 7-ias dienas, o Lietuvoje tai užtrunka iki 3-ijų mėnesių?

Tad patriotiškai, drąsiai ir sumaniai kurkime ateitį ant tvirtų laisvės, nepriklausomybės bei demokratijos vertybinių pamatų.