Kaip Sirijos pabėgėliui įsikurti Žibininkuose? Tokia užduotis verčia iš koto, skamba kaip prasto skonio juokas. Bet jei pagalvotume? Ar nėra klausimas net labai logiškas?
Ne todėl, kad pabėgėliai plūsta iš karo draskomos Sirijos ir kur nors jie vis tiek turės pasidėti. Ar nėra Žibininkų ir Užpelkių – daug senesnių už Lietuvą kaimų – istorijoje kažkas tokio, kas prašosi pabėgėlių jungties?
Užpelkiuose nuo seno būta 13 ūkių su maždaug 90 žmonių. Kur jie dabar? Jau ir mano karta tik iš nuogirdų žinojo, kur kažkada gyveno Balšaičiai, Simonaičiai, Vainorai, Vilimai, kur būta Giedros jaujos ir Šeško sodybos.Dabar dar baisiau – kur kiti Užpelkių ir Žibininkų autochtonai: Ramonas, Kerai, Žiliai, Želviai, Skersiai, Liepiai, Valatkos?
Daugumos jų seniai nebėra, o kadangi gamta nemėgsta tuštumos, tai ar ne laikas pagalvoti apie vieno kito pabėgėlio įkurdinimą ten, kur dabar tyrai, o anksčiau ošė seni sodybų medžiai?
Bet nesigąsdinkite. Nesvaikite. Negyvens arabai nei Žibininkuose, nei Užpelkiuose, nei galbūt ir Kretingoje. Išvietintas žmogus negali šiaip sau išdygti ir įsikurti ant plyno lauko kur papuolė Užpelkiuose. O ir patys pabėgėliai nei trokšta, nei svajoja apie naująją tėvynę Lietuvą.
Ką tada turėtume įsikalti į kietas savo galvas ir dar kietesnes širdis?
Tai, kad iš mūsų, lietuvių ir žemaičių, prašoma mažmožio – supratimo, kad pabėgėlius privalome priimti iš principo. Lietuviai, kasmet iš ES gaunantys po 3 mlrd. eurų ir atsisakantys padėti vokiečiams priimti 1000 pabėgėlių, atrodys kaip „latrai“, kurie į Europą atėjo tik paėsti. Be jokių prievolių.
Tokio suvokimo stygius ir yra didžiausia mūsų problema svarstant pabėgėlių, kurių didelė dalis yra tokie pat krikščionys, kaip mes, problemą.
O ar galėtų pabėgėliai iš principo įsikurti Žibininkuose? Kodėl ne? Žemės yra. „HBH Juozo alus“ ir naujame SPA nuolat reikia pigių, darbščių ir negeriančių darbininkų. Nepamirškime: kai patys palikome savo kaimus, pasaulis pasidarė toks mažas.