(342)
| 
(0)Kiekvieno gyventojo namuose susidaro buitinių nuotekų, kurias tvarkyti galima įvairiai: patikėti tai daryti geriamojo vandens tiekėjui, įsirengti nuotekų duobę arba nuotekų valyklą. Pabandėme pasidomėti, ką renkasi skuodiškiai, ir kokių pokyčių laukiama šioje srityje.
Mažėja gyventojų
Skuodo UAB „Skuodo vandenys“ direktorius Hubertas Valbasas informavo, kad šių metų pradžioje Skuodo mieste gyveno 5 582 gyventojai, prie nuotekų tvarkymo tinklų yra prisijungę apie 5 250 gyventojų.
Apie 70 būstų nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Dalis jų yra įsirengę nuotekų kaupimo rezervuarus. Kol kas informacijos apie individualias nuotekų valyklas UAB „Skuodo vandenys“ neturi, bet nuo 2017-ųjų gegužės mėnesio pradėta rinkti apie tai, kiek būstų naudoja individualius kaupimo rezervuarus ir nuotekų valyklas.
Sudaromos sutartys su gyventojais
Nuotekų transportavimo asenizacijos transporto priemonėmis paslaugos kaina – 4,13 Eur/kub. m (be PVM), vieno kilometro kaina užmiestyje – 0,25 Eur (be PVM). Ne visi asmenys, kurie nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, kreipiasi dėl jų buityje susidariusių nuotekų išvežimo. Dabar su gyventojais pradėtos sudaryti sutartys dėl individualių nuotekų išvežimo.
Nuotekų kaupimo rezervuarai neatitinka reikalavimų
Pasak direktoriaus, daugeliu atvejų, ypač kaimiškose vietovėse, nuotekų kaupimo rezervuarai (išgriebimo duobės) neatitinka LR aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 patvirtinto „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ reikalavimų. Rezervuarai yra nesandarūs, neuždari, pasitaiko išmūrytų iš plytų, neįrengta hidroizoliacija, savininkai neprižiūri prisipildymo lygio, dėl ko jų turinys patenka į aplinką.
Nuotekos chemiškai yra užterštos dar labiau nei anksčiau dėl buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių. Dėl didesnės šių medžiagų koncentracijos užželia ir uždumblėja vandens telkiniai, sumažėja deguonies kiekis vandenyje, todėl ima dusti žuvys.
Kai nėra galimybių savo namų pajungti prie centralizuotos sistemos
Neturintys galimybių prisijungti prie centralizuotos sistemos turi turėti nuotekų surinkimo duobes, arba septikus. Tai talpa, kurioje atliekamas nuotekų skaidymas ir pradinis valymas. Dalinai išvalytos nuotekos siunčiamas į infiltravimo lauką, kur bakterijos ir deguonis išvalo iki 50 proc. teršalų. Kartą per metus septiką reikia išsiurbti, kas kelis mėnesius – plauti filtrą (jei toks yra), o kas mėnesį – įmesti bakterijų. Neišvalytose nuotekose taip pat gausu fosforo ir azoto, kuris skatina vandens telkinių žydėjimą.
Dabar nuotekų išleidimas į aplinką, kai pažeidžiami tai numatantys dokumentai, užtraukia baudą nuo 60 Eur iki 3 000 Eur.
Tikrinama, kaip tvarkomos nuotekos
Iki 2016-ųjų metų gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų nuotekų tinklų Aleksandrijoje, Lenkimuose, Mosėdyje ir Ylakiuose turėjo prisijungti 629 būstai, arba 1 507 gyventojai. Anot direktoriaus H. Valbaso, šių metų birželio 28-ajai yra prisijungę 389 būstai, arba 892 gyventojai.
Pagrindinės neprisijungimo priežastys – gyventojai teigia, kad neturi lėšų; mažėja gyventojų. „Šiuo metu tiksliname negyvenamų namų skaičių, renkame duomenis apie socialiai remtinus gyventojus, gaunančius įvairias pašalpas, ir pan. Tam, kad gyventojai aktyviau jungtųsi prie centralizuotų nuotekų tinklų, dabar tikrinama, kaip jie tvarko buityje susidarančias nuotekas. Pasitaikė at vejų, kai gyventojai jau yra prisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, bet apie tai nepraneša bendrovei“, – sakė įstaigos vadovas. Patikrinimuose be bendrovės darbuotojų dar dalyvauja aplinkos apsaugos agentūros, Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovai, seniūnijų seniūnai. Gyventojams, norintiems prisijungti prie vandentvarkos tinklų, taikomos lengvatinės sąlygos, nereikalaujama projekto, darbus galima atlikti savo jėgomis, neimamas prijungimo mokestis ir pan. Taip pat suteikiama galimybė, jei darbus atliks UAB „Skuodo vandenys“, apmokėti dalimis.
Siūlo nuotekų išvežimo paslaugą
UAB „Skuodo vandenys“ toliau aktyviai sieks, kad kuo daugiau gyventojų nuotekas išleistų į centralizuotą nuotekų sistemą. „Dalyvausime finansavimo projektuose, kurie leistų mažas pajamas gaunantiems gyventojams prisijungti prie nuotekų sistemų. Rinksime informaciją apie būstus, kurie neturi galimybės jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, ir siūlysime nuotekų išvežimo paslaugą“, – sakė direktorius H. Valbasas.
Skuodiškė Genutė teigė, kad jos namai jau prijungti prie centralizuotos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. Moteris džiaugėsi, kad nebereikia rūpintis nuotekų duobės išvežimu.
Griežtins įstatymą
Pagal EK reikalavimus vienas iš esminių pokyčių – miestuose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.
Individualiai tvarkyti nuotekas bus galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai tiesti centralizuotus tinklus neapsimoka finansiškai. Ir tą bus leidžiama daryti naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Planuojama, kad naujai įrengiami individualūs nuotekų valymo įrenginiai taip pat iš nuotekų papildomai šalins azoto ir fosforo junginius, kurie kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai.
Iki 2019 m. Lietuvoje ketinama sukurti individualių nuotekų tvarkymo registrą, kuriame būtų kaupiama ir saugoma informacija apie tokių nuotekų tvarkymo vietą, naudojamus tam įrenginius ir būdus.
Lietuvai neįvykdžius Europos Komisijos reikalavimų, ši privalės kreiptis į Europos Teisingumo teismą.
Užsak. Nr. 041
Nuotrauka Rūtos RONKAUSKIENĖS