Būkem žemaitē

Daukonta Sėmuona gėmėma 225-uosiems metėniems

Kap Sėmuona Daukonta metās ėr pristuov, tėn, kamė ons gėmė, – Skouda rajuonė – vīkst svarbė rėngėnē, apieravuotė tā garbingā sokaktē pamėnavuotė. Vėinė sokvėit tuo rajuona, kėtė – Žemaitėjės, tretė – vėsuos šalėis žmuonis.

Atsėžvelgdams i tou, ka šimeta spalė 28 d. jau 225-erė metā no garsiuojė istuorika, tautuosakas rinkiejė, rašītuojė ėr kalbėninka Daukonta Sėmuona gėmėma (1793–1864), Lietovuos Respublikas Seims 2018-ūsius paskelbė Sėmuona Daukonta metās. Vėsuo šalie vīkst tā nuognē svarbē datā pamėnavuotė apieravuotė rėngėnē. Netrūkst anū ėr tėn, kamė ons gėmė, – Skouda rajuonė.

Pomninks Daukontou Sėmuonou Lėnkėmu, katrėi īr šalėp Kalviū, kamė ons gėmė, cėntrė.

Pomninks Daukontou Sėmuonou Lėnkėmu, katrėi īr šalėp Kalviū, kamė ons gėmė, cėntrė.

Pats pėrmāsis rėngėnīs – vėlnietės istuorikės Girininkienės Vidas somėslīta ėr ėšleista kalėnduoriaus „Sėmuonou Daukontoi 225“ prėstatīms Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuojie bėbliuotekuo – bova sausie. Vo vėns ėš paskotėniūju – spalė 26 d. Skouda mena muokīklas salie soorganizoutu žameitėšku skaitīmu Skouda rajuona turs. Tas rėngėnīs tradicėnis – vīkst jau daugiau nego 15 metu. Bet šimeta ons bova skėrts ne kam kėtam, vo Daukonta Sėmuona 225-uosiems gėmėma metėniems. Ketoriuos omžiaus gropies varžies 29 skaituovā – Skouda rajuona vākū ogdīma īstaigu auklietėnē. Kuožnuo gropie vertėnėma kuomisėjė ėšrinka po tris prizėninkus, iteiktas kelės nuomėnacėjės. Tėi 9 prizėninkā lapkrėstė 30 d. gins Skouda rajuona garbė Žemaitėjės regėjuona žemaitėškūs skaitīmūs, katrus jau ne pėrmus ėr ne ontrus metus organizou skoudėškē: Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėšuoji bėbliuoteka so Skouda rajuona savėvaldībės Švėitėma skīrio ėr pamuočninkās. Skoudėškē sosėrungs so, rēk vierītė, patēs geriausēs skaituovās ėš vėsuos Žemaitėjės. Tėi, katrėi nuor dalīvautė konkursė, torietom ožsėregistroutė elektruonėnio pašto .

No, vo rītuo, lapkrėstė 7 d., Skouda mena muokīklas salie organizoujema respublikėnė konpėrėncėjė „Sėmuons Daukonts, anuo epuoka ėr Lietovuos valstībės atkūrėma šimtmetis“. Konpėrėncėjė organizou: Etnėnės koltūras gluobuos tarība pri Lietovuos Respublikas Seima, Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuoji bėbliuoteka ėr Skouda rajuona savėvaldībė; pamuočninkā: Šėlalės kraštietiu draugėjė, Vėlniaus Sėmuona Daukonta gimnazėjė, Lietovuos tautuodailininku sajunguos Žemaitėjės skīrios, Skouda mena muokīkla ėr kt.

Rėngėnie, katras prasėdies 14 adīna ėr būs padalīts i dvė sesėjės, būs parskatītė aštounė pranešėmā. Tarp pranešieju – tuokės garsės asmenībės, kap pruopesuorios Sobačios Giedrios, etnoluogė Kadžītė Gražina, Etnėnės koltūras gluobuos tarības pri Lietovuos Respublikas Seima Žemaitėjės regijuonėnės tarības pėrmėninkė, duocėntė Vildžiūnienė Rūta ėr kt. Ta tėkrā būs kuo pasėklausītė. Vo jau mėnavuota istuorikė Girininkienė Vida atsėveš ėr pristatīs kėlnuojema paruoda „Sėmuonou Daukontou 225. Laiks ėr asmenībė“. Par konpėrėncėjė veiks S. Daukonta asmenībė ėr veikla pristatontiu leidėniū paruoda, katruo būs prėstatīta naujausė pruop. dr. Sobačiaus Giedriaus kninga „Sėmuona Daukonta Rīguos ortograpėjė (1827–1834)“ ėr kėtė leidėnē. Ta būs ėr kou paveizietė. Vo po konpėrėncėjės būs tetralizouta lietoviu kalbuos ėr istuorėjės pamuoka „Dvīlėka joudvarniu, aple Daukonta lakstontiu“, katrou praves Vėlniaus Sėmuona Daukonta gimnazėjės atstuovā.

Tėisa, konpėrėncėjuo dalīvaus ėr ontrājē anuos sesėjē pėrmėninkaus Etnėnės koltūras gluobuos tarības pri Lietovuos Respublikas Seima pėrmėninkė Urbanavičienė Dalė.

Daukonts Sėmuons – istuoriks, tautuosakas rinkies, rašītuos ėr kalbėninks. Sava veiklo nuognē reikšminga asmenībė ėr Žemaitėjē, ėr vėsā Lietovā. Tik a mes muokam ivertintė? Aple tou ėr leid pavuožuotė šėi Daukonta Sėmuona metā.

Zabitienė Dalė

Portėgrapėjė Baužė Alpuona


Mūsa kūriejē

Sėmuonou Daukontou

Sėmuonā, To ikviepē mums meilė gamtā,
Davē soprastė gėismelės paukštieliu –
Lai kuožna reiškėni gamtuos soprontam
Ėr almiejėma čīsta opelė…

Dėdinga to, Lėnkėmu žemė, –
Če mes gėmiem ėr auguom…
Vešiekėt, medē ėr laukā derlingė!..
Mes tava palėkėma švėnta sauguom.

Rėmeikis Levuons ėš Lėnkėmu suoduos Skouda rajuonė

Pargrīžėms

Veiziekėt, veiziekėt – untā Daukonts par laukus parēt!.. Kažkuokė kninga po pažastė pasėkėšės. Kažėn, kou ons tėn parneš – „Darbus senūju lietoviu ėr žemaitiu“?.. „Ėstuorėjė žemaitėška“?.. „Būda senuovės lietoviu, kalnienu ėr žemaitiu“?.. „Pasakuojėma aple veikalus lietoviu tautuos senuovie“?.. A kuokius patarėmus aple ūki apėnt būs parašės? Kāp ontā „Paruodīms, kap apīnius augintė“. Ėr kažėn, ėš kor ons tēp parkėlst – ėš Kalviū?.. Žemaitiu Kalvarėjės?.. Kretinguos?.. Vėlniaus?.. Rīguos?.. Patėis Peterburga?.. A Papėlės?

– Kuokēs viejēs, Tamista, mūsa kraštūs? Ar ėlgā vėišiesėt?

– Netrokinsio ėlgā – tik bėški apsėžvalgīsio… Patiemīsio, kap jus če bemieškuojėt… Ėr apėnt sava kelēs keliausio. Interesna palėka: tebovau tik varga pelie, vo, saka, moni šėndėina kažėn kuokio dėdėlē dėdėlio žmuogo če laika… Istuoriko, tautuosakas rinkiejo, kalbėninko ėr rašītuojo vadėn… Vo, juk, atruoda, dėrbou tik tou, kou kanėčnē reikiejė – kou rēkalinga mėslėjau esont. No, kāp jus, pavīzdiou, be tuokiū mona somėslītu žuodiu, kap „laikruodis“, „vėituovė“, „prekība“, „vaistėninks“ a „būdvardis“, būtomėt ėšsėvertė?!. A be tū vėsū istuoriju aple Lietovuos praeiti anou pažėnė… Vo tautuosaka juk – vėsakuo pamats – ont anou žmuogaus tapatībė laikuos ėr vėsos ėšsėlavėnėms ont anou kluojės.

Bet, veizo, tėik vėskas če no tū čiesu pasėkeitė!.. Ni atpažintė gimtūju vėitu nebgal. Dėdiuosės žemaitiu medės ėškėrstas ėr ėšandeliuotas. Vo pėivuos tū žuolieliu, kor mona prietelios Jurgis Ambraziejos sava gerbariumou lioub rinktė, ni so žioborio musint nebrastomi!.. Ėr kalba, katrou če gėrdo, tuoki majedni palėkusi… Pėlna ne tik nežemaitėšku, bet ėr nelietovėšku žuodiu… No, vo tautuosakas – mūsa pruotieviu papratėmu ėr gīvenėma zelkuoriaus – ,saka, muokīklu pruogramuos tuoks trėkšnis belėkės… Ka šėndėina jau vākā ni patarliu, ni priežuodiu nebmuok. Nuors juk kamė rasi geriau, kap liaudės ėšmintės truopni, – ligo so pėršto i aki!.. Anuos ožtenk, ka jaunuoji karta pruotinga paugtom ėr tēp, kāp pristuov, gīvenėma nogīventė galietom.

Ai, sosėskaudėnau aš sau šėrdi, po 225 metu če pargrīžės!.. Juk tuokart, ka ligo auksa krėslelius ronkiuojau tautuosaka, mūsa tautuos, mūsa valstībės istuorėjės dāktus, po arkīvus rausdamuos, ruodies, ka nieka jau daugiau ėr nebrēk – ka, je dousio tou pradė, jus tuoliau jau patis Tievīnė keravuotė muokiesėt… Vo netēp vėskas eso, kap nuoriejau ėr mėslėjau: lietovē ėr žemaitē ne tik sava žemės, papruotiū ėr kalbuos taigavuotė nemuokou, alė ka ėr anū patiū mažā če belėkė… Po svetėmus kraštus vėsė paskīdė… Ai, sosėskaudėnau šėrdi… Ta veiziekėt, ka tamistuoms po keliū šimtū metu ana neskaudieto – ka diel sava tievīnės nodėrbtomėt vėskou, kou rēkalinga regėt.

Zabitienė Dalė ėš Skouda


Žemaitėšku žuodiu žuodīnielis

Tēp žemaitē rokoujės aple tou, kas īr anū nomūs

Abiecē – tapetai, sienų apmušalai;
abruozds – šventas, pašventintas paveikslas;
asla – grindys;
budinks – namas;
cerata – staltiesė;
ceretka – staltiesė;
diekis – kilimas arba užtiesalas;
dėvuons – užtiesalas;
dzieguorios – laikrodis;
gėmbė – pakaba ant sienos;
gonkas – prieangis;
jutrīna – durų spyna;
kalvarats – verpimo ratelis;
kaulėnīčė – labai šalta patalpa;
koknė – virtuvė;
lėktarna – žibintas;
mūralis – pečius, ant kurio verdamas valgis;
ožpečėnė – virtuvė;
rakibuols – rakandas;
serata – ceratinė staltiesė;
skuotertė – staltiesė;
staldongtė – staltiesė;
stuotkā – indai;
šieps – spinta;
tapšans – kušetė;
trepā – laptai;
trepės – laiptai;
uslans – suolas;
zelkuorios – veidrodis;
zaslonkas – užuolaidos;
zaslans – suolas.

Parinka Zabitienė Dalė

Parašykite komentarą