(155)
| 
(0)- Liaudiškos muzikos kapela – su Skuodo tapatybe
- Kaip tvirtina Skuodo rajono kultūros namų direktorius Vidmantas Valinskis, 1997 metų rudenį susibūrusi liaudiškos muzikos kapela „Bartuva“ – žinomas kolektyvas, per 20 metų intensyviai koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje. Pastaraisiais metais ji atitinka aukščiausią Lietuvos nacionalinio kultūros centro vertinimą – I kategoriją. Vis dėlto, kad ir kokie ambicingi bebūtų muzikai pasišventusiųjų planai bei norai, to, ką sukuria vienminčių komanda, niekada nepasieks vienas žmogus. Tad neveltui sakoma, kur du ar trys stos – daug padarys. Laima Sendrauskienė
- Kūrybiškumas padeda save realizuoti
- Prieš mėnesį į Skuodo Švč. Trejybės parapiją atkeltas kunigas Klemensas Jaraminas pakeitė prieš tai kunigavusį Justiną Palubinską. Dvasininkas susipažįsta su tikinčiaisiais, nauja aplinka. Jam artima itališka kultūra – Italijoje bažnyčia neatsiejama nuo bendruomenės, kur kartu išgyvenami visi sakramentai. Kunigo kaip bendruomenės vienytojo vaidmuo labai svarbus. Rūta Ronkauskienė
- Eksternams, pageidaujantiems laikyti brandos egzaminus
- 2020–2021 mokslo metų brandos egzaminams organizuoti bazine mokykla paskirta Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija. „Mūsų žodžio“ inf.
- Fermos kaimynystė – ne rožės ar mėtos
- Paprastai sakoma, jog ne tiek to mėšlo, kiek jo smarvės. Tačiau liaudies pastebėjimų lobynuose ne stoka posakių, kur mėšlas visada šalia grūdo, nes ir viena, ir kita susiję. Beveik kaip šio pasakojimo atveju, kur jaunas ūkininkas iš Šauklių gyvulininkystės ūkyje suplanavo senų fermų rekonstrukciją: modernus ūkis teiks darbo vietų gyventojams, atgyvenusios fermos atitiks ES keliamus reikalavimus, o ateities ūkio veikla būsianti draugiška gamtai, gyvenamajai aplinkai. Tačiau, kaip ne kartą susirinkusiųjų apie tai pakalbėti pastebėta, visur Lietuvoje modernūs ūkiai jiems keliamus reikalavimus atitinka, bet gyvenantiems kaimynystėje smarvė riečia nosį. Laima Sendrauskienė
- Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias,
užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones.
Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo
skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir
ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė. Užsak. Nr. 100 - Nuo gyvūnų nukentėjo ir skuodiškiai
Kaip ir kiekvienais metais, rugsėjo 28-ąją paminėta Pasaulinė pasiutligės diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmę žmonėms ir gyvūnams. Rita Kniežienė, Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė - Rugsėjo mėnesį… M. K.
- Keliaujantiems autobusais – ne pyragai
Nors besinaudojančių visuomeniniu transportu – važinėjančių autobusais – mūsų rajone mažai, bent jau rajono valdžia nesuinteresuota, kad jų padaugėtų: nesirūpinama nei prieinamomis bilietų kanomis, nei saugumu. Dalia Zabitienė - Gražiausi rožių krūmai ir žiedai – daktarui Vaclovui Intui
Taip šiųmečiam rugsėjui besibaigiant, sakė Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė. Rugpjūtį Mosėdžio parke buvo planuotas rožyno atidarymas, bet jį, deja, kaip ir daugelį kitų renginių, pakoregavo sugrįžęs COVID-19 virusas. Laiko aktualija, jog kone kasdien akmenuotojo Mosėdžio žinią muziejus pagarbiai dovanoja visoms besidominčioms žiniasklaidos priemonėms bei jų atstovams, bet, kaip ir visa mūsų aplinka, V. Into sukurtas muziejus nuolat keičiasi. Laima Sendrauskienė
Visus straipsnius skaitykite laikraštyje.