(0)Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro Ylakių ir Barstyčių ambulatorijose nuo balandžio mėnesio pradėjo dirbti gydytoja odontologė Melita Bružienė. Su ja susitikome Skuodo PSPC direktoriaus Stasio Vainoro kabinete – dalykiškame, bet nuoširdumu alsuojančiame pokalbyje, kuriame atsiskleidė ne tik specialistės profesinis kelias, bet ir jos pomėgiai bei vidinė šiluma.
M. ir D. Bružų šeima.
Pasak S. Vainoro, odontologo paieškos Barstyčiuose tapo aktualios, kai ilgametė gydytoja išėjo į užtarnautą poilsį. Buvo dedamos nemažos pastangos užtikrinti paslaugų tęstinumą – iš Telšių pakviesta odontologė atvykdavo dirbti į Barstyčius vieną dieną per savaitę. Vis dėlto tokio sprendimo nepakako, nes nutolusi vietovė ir ribotas darbo laikas ne visiškai atitiko gyventojų poreikius. Direktorius pastebėjo, kad būtina dažnesnė ir nuoseklesnė odontologinė priežiūra.
Sėkmingas sprendimas atsirado visai netikėtai. S. Vainoras sužinojo apie iš Norvegijos į Barstyčius atsikėlusią gyventi odontologę M. Bružienę. Netrukus įvyko ir jų kontaktas – Melita paskambino ir buvo susitarta dėl darbo Ylakių ir Barstyčių ambulatorijose. „Didelė sėkmė rajonui – aukštos kvalifikacijos specialistė, kartu ir nuoširdus žmogus“, – džiaugėsi vadovas. Jis taip pat užsiminė apie ateities planus: ieškoma galimybių, tikintis ir Savivaldybės tarybos palaikymo, įsigyti modernų rentgeno aparatą Ylakiuose, kuris leistų operatyviai atlikti detalias nuotraukas ir užtikrinti dar aukštesnės kokybės odontologijos paslaugas.
Gydytoja pasakojo, kad į Barstyčius atvykusi ne tik pradėjo dirbti, bet ir natūraliai įsiliejo į vietos bendruomenės gyvenimą. Jos šaknys iš mamos pusės Žemaitijoje, o giminės išsibarsčiusios po visą regioną. Pats sprendimas apsigyventi mūsų rajone buvo greitas. Šeima turi nedidelį sklypą prie Kruopių tvenkinio, kur vasaroja, ir lemtingu postūmiu tapo pažintis su mažyliu, kurį laikinai globoja jų draugai. Berniukas iškart užkariavo Melitos ir jos vyro širdis. Pasidomėjus galimybe tapti ilgalaikiais globėjais su įsivaikinimo perspektyva, paaiškėjo, kad viena iš sąlygų, jog gyvenamoji vieta turi būti būtent Skuodo rajone, kas ir tapo pagrindu šeimos sprendimui.
Taip prasidėjo būsto paieškos, kurios, kaip nedažnai gyvenime įvyksta, susiklostė netikėtai: apžiūrėtas butas priklausė prieš tai dirbusiai odontologei, kurį Melitos šeima ir įsigijo. Tada ji dar neplanavo grįžti į odontologiją, nors šioje srityje dirbo daugiau nei du dešimtmečius, tad jautėsi kiek pavargusi, bet vidinis pašaukimas vėl sugrąžino prie profesijos.
16 metų Bružai gyveno Norvegijoje, bet pastaruosius dvejus vis dažniau svarstė sugrįžti į Lietuvą. „Kartais atrodo, kad, jei pats nedrįsti realizuoti minčių, atsiranda kažkas, kas padeda iš šalies“, – sakė Melita. Šeima Norvegijoje turėjo ir tebeturi odontologijos kliniką, bet dabar jų gyvenimo centras jau čia, Lietuvoje.
M. Bružienė – ne tik medikė, bet ir kūrėja. Ji rašo poeziją ir prozą, o kūrybą vadina įgimta duotybe. Nuo vaikystės lydėjęs rašymas šiandien tampa knygomis. Jau netrukus pasirodys ketvirtasis poezijos rinkinys. Knygų pristatymai, pasak Melitos, nėra tradiciniai – jie primena mažus spektaklius ir muzikinius pasirodymus, kuriuose susilieja žodis, garsas ir emocija. Įkvėpimas, pasak moters, dažniausiai ateina gamtoje: vaizdiniai gimsta spontaniškai, tarsi diktuojami, ir nugula užrašyti telefone ar popieriuje.
Besišypsanti moteris pasakojo, kad visada labai patiko teatras, o besimokant mokykloje nebuvo minties tapti odontologe. Ją traukė teatras, bet buvusi paklusni dukra labai gerai mokėsi, tad įkalbėta tėvų pasirinko odontologiją. Vis dėlto meninė gyslelė niekur nedingo – ji dalyvauja folkloro ansamblyje Plateliuose bei groja kanklėmis. Po ilgo gyvenimo svetur lietuviška etnokultūra, pasak moters, įgavo ypatingą vertę, tapo „saldi“, artima ir prasminga. Šią meilę perėmė ir Norvegijoje gimusi dukra, kuri greitai įsiliejo į lietuvišką kultūrinį gyvenimą.
Šeima dabar ieško sodybos gamtos apsuptyje, svajoja apie vietą prie miško su bent hektaru žemės, kur galėtų įgyvendinti brandinamas idėjas. Planų daug, veiklų – taip pat. Šeimoje auga trys vaikai: du suaugę sūnūs liko gyventi Norvegijoje, o dešimtmetė dukra gyvena kartu Barstyčiuose bei lanko mokyklą Plateliuose. Melita su vyru Dariumi taip pat labai tikisi netrukus į savo namus priimti ir berniuką, kurį pamilo ir dėl kurio apsigyveno mūsų rajone.
Paklausta apie planus, moteris šypsodamasi atsakė jų nebrėžianti. „Planuoti galima tik dabar, nes išsikėlus lūkesčius gali tekti nusivilti, todėl imame tai, ką duoda gyvenimas.“
Visa šeima labai mėgsta keliauti: po Lietuvą, kai čia gyveno, ir gyvendami Norvegijoje aplankė visą šalį bei keliauja į kitus tolimesnius kraštus.
Staigmena – vietos laikraštyje išspausdintoje nuotraukoje atpažinti savo artimuosius.
Pokalbio pabaigoje Melita prasitarė turinti ir savitą santykį su skaitymu – neskaito tekstų ekrane. Jai svarbu jausti popierių, užuosti knygos ar laikraščio kvapą. Ji pasidžiaugė laikraštyje „Mūsų žodis“ aptikusi nuotraukas iš Barstyčiuose įvykusio renginio vaikams, kuriose atpažino save, dukrą bei savo tėvus.
Šeima į barstytiškių bendruomenę įsiliejo natūraliai, o pati Melita – tarsi jungtis tarp skirtingų pasaulių, gebanti kalbėti apie paprastus dalykus taip, kad jie įgyja gylio, ir apie sudėtingus taip, kad tampa suprantami. Labai džiugu, kad į rajoną atvažiuoja ne tik aukštos kvalifikacijos specialistai, bet ir nuoširdūs, draugiški žmonės.
Elena KATKUVIENĖ
Nuotraukos autorės ir iš Melitos BRUŽIENĖS archyvo