(0)Lapkričio 14-ąją gydytojo ir akmenų kolekcininko Vaclovo Into 100-ajam gimtadieniui skirta konferencija Mosėdžio gimnazijos aktų salėje buvo išskirtinė garbiais, gausiai iš sostinės apsilankiusiais svečiais, tarp kurių sulaukta ir LR aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, LR Seimo narės Violetos Turauskaitės, menine programa, kurią dovanojo ne iš kitur atvykę, bet vietos talentai, bei pranešimais, kurie kalbėjo apie ypatingo Žmogaus ypatingus darbus, palikusius pėdsaką istorijoje, kultūroje bei geologijos moksle.
Pašto ženklas.
Atminties tylos minutę gydytojui, jo bendradarbiams, aplinkosaugininkams, buvusiems muziejaus darbuotojams ir visiems talkininkams keitė Kipro Mašanausko bei Romo Gedimino Lileikio daina „Dangus tau dovanojo aukštį“, kurią atliko solistė, Skuodo lopšelio darželio darbuotoja Vaida Sveisienė. Nuo pirmų sakinių apie unikalią asmenybę – žemaitiškai užsispyrusią, mažakalbę, vežusią į Mosėdį akmenis iš viso pasaulio ir sužiūrėjusią juos nuo pražūties iš melioruojamų apylinkių – klausytoją tarsi už rankos vedė Skuodo rajono kultūros centro direktoriaus pavaduotojos Dalios Ragauskaitės pasakojimas: „Būtų galėjęs prašmatniai apskristi pasaulį net 22 kartus!“ Jos išvardintų pagalbininkų – mosėdiškių, Skuodo, Šilutės melioratorių, Klaipėdos jūreivystės, „Mažeikių naftos“, „Mažeikių strėlės“ įmonių bei daugelio kitų – mastelis kaitino vaizduotę apie šiam laikmečiui nebūdingą anuometį projektą. Pastebėjimus apie žmogų, turėjusį neišmatuojamus stiprybės, vidinio tikėjimo rezervus, kuriant Akmenų muziejų – himną akmeniui, telkiant žmones bei gyvenimą pašvenčiant Mosėdžiui – atliepė dar viena ypatingo balso savininkės daina „Mano kraštas“ (Erika Drungytė, Gytis Paškevičius), kurią ji atliko drauge su bendradarbe bei Skuodo rajono savivaldybos tarybos nare Simona Jurče.
Konferencijos dalyviai.
Susirinkusius pasveikinęs LR aplinkos ministras K. Žuromskas pradėjo patikinimu, kad žemaitiškai kalbėti geba, bei tuo, kad Akmenų muziejuje dabar lankosi antrą kartą. „Atvykome pilnu autobusu – atsivežėme šia puikia proga ministerijos darbuotojų“, – sakė jis, o kvietimą paploti už pirmuosius 100 metų palydėjo visų džiugi emocija. Ministras prisipažino, jog iki atvykdamas gerokai pasiskaitė, pasidomėjo, pasikalbėjo su ministerijos darbuotojais, kurie gyvai pažinojo daktarą Intą. Ir suprato, kad ne tik mažakalbis, bet specifiškai reiklus buvo. O tie, kuriems teko ir dar artimesnis santykis, anot ministro, jį mini kaip nuostabiausią širdingumo žmogų bei žmogų – pavyzdį. Ministrui liko imponuoti septynios V. Into taisyklės: entuziazmas, fantazija, ištvermė, stipri sveikata, titaniškas darbas, talkininkų, pagalbininkų indėlis. Nuo savęs pridūrė, jog kaskart pro akmenis eidami turėtume nepamiršti, jog taip žmogus įgyvendino svajonę, kad mes visi ją pamatytume.
Aplinkos ministras K. Žuromskas.
LR Seimo narė V. Turauskaitė, kalbėjusi žemaitiškai, neslėpė sentimentų, jog mosėdiškį gydytoją pažino juo domėdamasi, tad linkėjo kiekvienam būti paprastam, geram, nuoširdžiam, tokiam, kurį ir darbus vertintų ateityje. Dėkojo organizatoriams, įvertinantiems turėjus Mosėdyje tokį šviesuolį. „Je ne Vacluovs Ints, kažėn ė tou Skouda a kas nuors žėnuotom“, – dalijosi girdėtu pastebėjimu, tad kvietė jo darbo ir kūrybos nepamiršti.
Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutautas, pratęsdamas sveikinimus, konferencijos svečiams akcentavo, jog minimas Akmenų karaliumi tituluotas asmuo – toks, kurių Lietuvoje ar Europoje nerasi: nors ir mažakalbis, bet gebėjęs išgirsti, įsiklausyti, prakalbinti net akmenį, jame įžvelgti tapatybę „kad nestovėtų žemyn galva“. Taip pat padėkojo V. Into akmenų muziejaus direktorei Gintarei Sakalauskienei, kad į renginį prikvietė gražų pulką vilniečių. Vylėsi, kad žemaičiuojantis ministras nepamirš nei Žemaitijos, nei Skuodo, nei Akmenų muziejaus. G. Sakalauskienė savo ruožtu ne tik padėkojo atvykusiems garbiems svečiams, bet ir įteikė impozantiškus akmens suvenyrus. Tokius pat vėliau padovanojo prisidėjusiems organizuojant konferenciją. Anot muziejaus direktorės, nors ir būta baimės, kad konferencija nesulauks žiūrovų ar abejonės, jog sudėtinga atrasti naujos informacijos apie Vaclovą Intą, vis dėlto kvietė konferencijoje domėtis ir sužinoti.
V. Sveisienė ir S. Jurčė.
Įžanginę konferencijos dalį meniniu pasirodymu praturtinusią V. Sveisienės atliktą Vytauto Kernagio dainą „Baltas paukštis“ pratęsė Mosėdžio gimnazijos 8 klasės mokinių ansamblis, vadovaujamas mokytojos Alinos Gadeikienės, kuris atliko mosėdiškės abiturientės Jurgos Petrauskaitės kūrybos dainą „Akmenėli mielas“.
Iš didelio ekrano į konferencijos dalyvius tądien žvelgė Vaclovo Into portretas, kurį sukūrė garsi šalyje dailininkė grafikė, kraštietė Ugnė Žilytė, Skuode vasarojančios žurnalistės, scenaristės Eglės Baikštytės dukra, aktorės Gražinos Baikštytės dukterėčia. Jos portretas „Lietuvos pašto ženklo“ konkurse užėmė antrą vietą, labai nedaug nusileisdamas autoriui Tomui Dragūnui, kurį konferencijoje pristatė Lietuvos pašto komunikacijos ir rinkodaros departamento filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.
Lietuvos pašto komunikacijos ir rinkodaros departamento filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė (dešinėje) pristato pašto ženklą, skirtą Vaclovui Intui.
Juodosios keramikos centro Lietuvoje įkūrėjas, tautodailinikas Eugenijus Paukštė V. Into akmenų muziejui be pranešimo tądien paliko ir ilgalaikę dovaną – sukurtą molinį paveikslą – pano. Pranešėjos iš Lietuvos medicinos bibliotekos informacijos paslaugų ir mokymo išteklių skyriaus Janinos Valančiūtės pranešimas „Gydytojas, prakalbinęs akmenis“ didžia dalimi perteikė žurnalisto ir rašytojo Juozo Vyšniausko knygoje „Gydytojas Vaclovas Intas“ skelbtą informaciją, bet autorystė liko nenurodyta. Lietuvos geologų tarnybos atstovai Jaunutis Bitinas ir Ugnė Birmanaitė skaitė pranešimą apie akmeninį žmogaus ir akmens dialogą, o vietos paleontologijos entuziasto, geografo, V. Into akmenų muziejaus tarybos nario Virgilijaus Pajarsko ir geologės iš Gamtos tyrimų centro dr. Gražinos Skridlaitės pranešimai dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo nuotoliniai.
Laima SENDRAUSKIENĖ
Nuotraukos autorės