Dar visai neseniai mokykla daugeliui asocijavosi su vadovėliais, sąsiuviniais ir teorinėmis žiniomis. Bet šiandien vis dažniau klasėse gimsta idėjos, kurios peržengia mokyklos ribas bei tampa realiais bandymais kurti savo verslą. Tai įrodo ir Skuodo P. Žadeikio gimnazijos patirtis, kur mokiniai ne tik mokosi ekonomikos pagrindų, bet ir patys išbando, ką reiškia kurti, planuoti bei atsakyti už savo sprendimus. Apie šią veiklą pasakoja informatikos ir ekonomikos mokytoja, karjeros specialistė Inga Rutienė, kuri su mokiniais dirba mokomųjų mokinių bendrovių (MMB) programoje.
Nuo būrelio iki rimtos ugdymo dalies
Nors šiandien MMB veikla gimnazijoje atrodo kaip natūrali ugdymo dalis, jos pradžia buvo kur kas kuklesnė. Kaip pasakoja mokytoja, rimčiau ši veikla vyksta apie ketverius metus. Iš pradžių tai buvo tarsi būrelis – bandymai, paieškos, pirmosios idėjos.
„Bandėme kurti įvairias bendroves – buvo ir vonios bombos, nors ši idėja nepasiteisino, nes šiandien ne visi namuose turi vonias. Tačiau buvo ir sėkmingų pavyzdžių – kalėdinės dekoracijos, kurias mokiniai išpardavė dar mokykloje ir visai neblogai užsidirbo“, – prisimena I. Rutienė.
Laikui bėgant veikla augo, o prieš dvejus metus ji buvo integruota į ekonomikos pamokų kursą. Vis dėlto tai nėra paprasta disciplina – mokytojas, dirbantis su MMB, turi būti specialiai pasiruošęs ir turėti „Lietuvos Junior Achievement“ pažymėjimą.
Idėja – tik pradžia
Šiandien mokiniai savo verslus pradeda kurti jau rugsėjo mėnesį. Idėjos gimsta įvairiai – mokykloje, namuose, kartais net iš žaidimo ar bandymo sujungti iš pirmo žvilgsnio nederančius dalykus.
Vis dėlto vien idėjos neužtenka. Norint, kad mokinių bendrovė galėtų veikti, reikia apgalvoti visą procesą – nuo problemos, kurią siekiama spręsti, iki realių kaštų ir galimo pelno. Tai puikiai atskleidžia mokinių rengiami verslo planai, kuriuose įvardijami klientai, pardavimo kanalai, apskaičiuojamos išlaidos ir numatomas uždarbis.
Kaip pasakoja mokytoja, mokiniai patys įsigyja medžiagų, išsiima leidimus, o jei idėja pasiteisina, metų pabaigoje turi ją aprašyti ir net susimokėti pelno mokestį. Tai jau ne teorinis uždavinys, o realaus gyvenimo patirtis.
Mokykla – kaip tikro verslo laboratorija
Šiais metais gimnazijoje veikia net 23 mokinių bendrovės. Darbas su jomis reikalauja daug laiko ir pastangų, bet kartu sukuria išskirtinę mokymosi aplinką. „Gerai, kad esu ir informatikos mokytoja – per pamokas mokomės kurti QR kodus, reklaminius plakatus, vaizdo reklamas. Visi mokomieji dalykai susilieja į vieną bendrą vaizdą“, – sako I. Rutienė.
MMB programoje dalyvauja dešimtų klasių mokiniai, o devintokai jau iš anksto supažindinami su šia veikla – lapkritį vykstančioje mokyklos parodoje jie gali pamatyti, kuo gyvena vyresnieji. Būtent į ją atrenkamos stipriausios idėjos, kurios vėliau keliauja į regioninius ar nacionalinius renginius.
Atveriantys galimybes
Vienas tokių – Klaipėdos rajono mokomųjų mokinių bendrovių paroda Gargžduose, kurioje šiemet dalyvavo ir Skuodo gimnazijos mokiniai. Į šį renginį išvyko dvi idėjos – keturių merginų komanda „CandyBoom“: Milda Gulbinaitė, Jūratė Rimaitė, Karolina Skaraitė ir Dovilė Kairytė bei individualia veikla užsiimanti mokinė Inesa Petrutytė su savo „ArTee“ verslu, kurianti rankomis tapytus marškinėlius. Pastaroji jau yra susikūrusi socialinių tinklų paskyrą, sulaukia užsakymų ir net buvo pakviesta dalyvauti mugėse Tauragėje. Tai dar vienas įrodymas, kad mokykloje gimstančios idėjos gali peržengti jos ribas. Tokie renginiai, pasak mokytojos, yra ne tik galimybė pristatyti savo produktą. Juose lankosi verslininkai, kurie vertina, pataria, o kartais net gali susidomėti pačia idėja ir ją nupirkti. „Net jei nieko neparduodi, gauni labai daug – patirties, patarimų, kontaktų, reklamos idėjų. Tai neįkainojama“, – akcentuoja I. Rutienė.
Gargžduose įvykusiame renginyje neliko nepastebėtos Skuodo gimnazistų idėjos. Ypatingo dėmesio sulaukė I. Petrutytės veikla „ArTee“, kuri įvertinta „G-town“ įsteigtu apdovanojimu. Toks įvertinimas reiškia, kad būtent šios mokinės idėja patraukė konkretaus verslo atstovų dėmesį. „Expo“ renginiuose dalyvaujantys verslai ne tik vertina bendroves, bet ir patys išsirenka jiems labiausiai patikusias idėjas. Tai tampa savotišku pripažinimu, kad mokinių kuriamas produktas turi realų potencialą augti ir būti įdomus rinkai.
Ne tik produktas, bet ir idėja
Įdomu tai, kad į parodas galima vykti net ir neturint galutinio produkto – pakanka idėjos ar prototipo. Šiais metais mokiniai daugiau dėmesio skyrė būtent idėjų vystymui, o ne masinei gamybai. „Kartais vaikai pasigamina daugiau, bet, jei idėja nesudomina, būna gaila ir pinigų, ir darbo. Todėl geriau sukurti vieną ar du kokybiškus produktus“, – pastebi mokytoja.
Ji taip pat neslepia, kad atrankos procesas nėra lengvas. Mokiniams šiais metais teko trumpai, vos keliais sakiniais, pristatyti savo idėją, o tai ne visada leidžia atskleisti visą jos potencialą. Nepaisant to, gimnazijoje netrūksta kūrybiškų sumanymų – nuo QR kodų programėlės „Pametei – atrask“ iki iš dviračių grandinių gaminamų papuošalų ar desertus primenančių žvakių.
Patirtis, kuri augina
Mokytoja džiaugiasi mokinių kūrybingumu, jų noru kurti ir ieškoti. Ypač žavi tai, kad kai kurios idėjos neapsiriboja vienais mokslo metais – mokiniai jas plėtoja toliau ir augina. Vis dėlto svarbiausia – ne pelnas ar apdovanojimai. Svarbiausia – patirtis.
Tokia veikla leidžia jaunam žmogui suprasti, kaip iš tiesų veikia verslas, išmokti priimti sprendimus, nebijoti klysti ir bandyti dar kartą. Tai ugdo savarankiškumą, atsakomybę bei drąsą. Ir būtent tai šiandien yra ne mažiau svarbu nei teorinės žinios.
Sandra PETRAUSKAITĖ
Nuotraukos iš Ingos RUTIENĖS archyvo

(0)


