(0)Tokia nuotaika „Mūsų žodžio“ redakcijoje sklandė praėjusį antradienį, kur buvo susirinkę šiemet paskelbto rašinio konkurso „Lemtingas žingsnis“ dalyviai bei kitokio laisvo turinio poezijos bei prozos kūrėjai.
Tenka pasidžiaugti, kad laisvai valdančių kūrybingą žodį mūsų rajone yra, o rajono laikraštis turi galimybę bent retkarčiais kūrėjams suteikti tribūną. Taigi, kaip ir pernai, paskelbus pirmą rašinio konkursą, šiemet jame dalyvavo daugiau rašančiųjų, nors kūrybos darbų buvo šiek tiek mažiau.
Trumpai apžvelgus šių metų konkursą, teko pripažinti, kad jo tema, nors ir ganėtinai plati, nebuvo iš lengvųjų. Ne vienam kūrėjui, prieš rašant apie savo lemtingą žingsnį, prisiėjo gerai apsvarstyti arba, kaip prisipažino savo atviru ir nuoširdžiu rašiniu atkreipęs skaitytojų dėmesį Vladas Urbonas, ilgai jį „išnešioti“. Jam tai truko apie 9 mėnesius. Kitiems autoriams irgi nebuvo paprasta, o kai kam – Reginai Razgaitytei-Bernotienei ar Joanai Pajauskienei – teko paskubėti, norint konkursinius rašinius patalpinti į pastarųjų mėnesių kūrėjų puslapį.
Susitikime kiekvienas redakcijos svečias tarė keletą nuoširdžių žodžių, dėkodamas laikraščio leidėjams už galimybę spaudoje pamatyti savo kūrinį ir metų pabaigoje surengtą bendraminčių susitikimą. Juo džiaugėsi dalyvavusieji pernai bei tik šiemet iš Mažeikių atvykusi mūsų kraštietė Gedvyga Petrauskienė, pagaliau išdrįsusi parašyti konkursui. Išgirdome jautrių savo kūrybos eilių: Aldonos Jadvygos Mončienės – apie Kūčių vakarą, Danutės Lekniuvienės – apie gyslotį-trauklapį, Vaclavos Jankauskienės – apie tėviškę. O į kūrėjų gretas įsitraukusio poezijos autoriaus Gintariaus Dainanešio bei „Mūsų žodžio“ korespondentės Sandros Petrauskaitės duetas susirinkusiesiems padovanojo porą jausmingų dainų, ypač tinkamų trečiai advento savaitei, kai laikas pamąstyti ne tik apie savo poelgius, bet ir apie santykius su artimaisiais, draugais. Juk kartais tai, ką jaučiame, nemokame išreikšti maloniais žodžiais, bet žmogaus nuoširdumą išduoda spinduliuojančios akys ir tas magiškas žodelis „ačiū“. Jų tą dieną vienas kitam ir visiems buvo tikrai daug.
Pradėjus svarstyti apie rašinio temą kitiems metams, Birutė Rimkienė pasiūlė papasakoti gyvenimo istorijas, o A. J. Mončienė – pasidalinti prisiminimais apie gimtinę. Pastarasis pasirodė labiau viliojantis, tad ties juo ir apsistota. Taigi kitų metų rašinio konkurso tema – „Gimtinę prisiminus“. Bet tai nereiškia, kad reikia rašyti tik apie tai, iš kur atėjome. Laikraščio puslapiui „Mūsų krašto kūrėjai“ tinka viskas: kuo jis įvairesnis, tuo įdomesnis.
Redakcijoje surengtoje popietėje kiekvienas rajono laikraščiui svarbus kūrėjas apdovanotas padėkos raštu, specialiai Mūsų žodžio“ išleistu kitų metų kalendoriumi ir rašikliu bei saldžiais palinkėjimais. Negalėjusieji dalyvauti susitikime rašantiems linkėjimus perdavė telefonu. Neišsenkančios kūrybos šaltinis – buvęs pedagogas Juozas Maksvytis iš Kretingos rajono – atsiuntė linkėjimų žinutę: „Prasmingo, darbingo ir kūrybingo susitikimo, geros nuotaikos ir aktyvios veiklos.“ Jam bei renginyje nedalyvavusiam Algimantui Vaškiui apdovanojimai saugomi redakcijoje, skuodiškei Staselei Jurgilevičienei bei nausėdiškei Genutei Zakarauskienei artimiausiu laiku bus nuvežti į namus.
Šių metų renginys pasibaigė, bet emocijos liko. Kaip kitą dieną paskambinusi išsireiškė sklandžiai gebanti rašyti ir eiliuoti buvusi kolegė Bronelė Diekontienė, ji bei jos bičiulės iš popietės grįžusios labai patenkintos. Nuoširdi susitikimo atmosfera nebuvo išblėsusi ir rukiškei Danutei, kuri redakcijai dėkojo ir už renginį, ir už dovanas.
Prie visų neišsakytų gerų žodžių belieka visiems atvykusiesiems padėkoti už atsineštines vaišes, „Mūsų žodžio“ direktorei Ingai Stirbienei – už visokeriopą pagalbą bei palaikymą, kolegei Elenai –už gražių bei įsimintinų akimirkų fiksavimą.
Marytė KANIAVIENĖ
Nuotrauka Elenos KATKUVIENĖS