Žingsniai, atnešę šventinę nuotaiką

Antradienį Lenkimuose pagrindine gatve žingsniavo Trys Karaliai. Jau antrus metus čia tęsiama graži, dar visai neseniai pradėta tradicija. Pernai ji gimė kaip nauja idėja, o šiemet sugrįžo tvirtesnė, labiau pastebima ir žmonių jau laukiama.

Šios iniciatyvos autorė – Skuodo rajono kultūros centro Lenkimų skyriaus kultūrinių renginių organizatorė Odilija Karpienė. Būtent jos sumanymu Trijų Karalių diena Lenkimuose tapo ne tik kalendoriaus data, bet ir gyvu, per kaimus keliaujančiu susitikimu. Šiemet Karaliai pirmą kartą apsilankė ir Žemytės kaime. Ateities planai taip pat aiškūs: kitais metais ketinama užsukti į Juodeikius, vėliau – į Sriauptus, kad ši tradicija pamažu pasiektų vis daugiau vietovių.

Nors oras tądien nelepino – šaligatviai užversti sniegu, tad teko eiti važiuojamąja dalimi – tai neišgąsdino nei Trijų Karalių, nei žmonių. Priešingai – eisena tapo dar labiau pastebima: vairuotojai sveikindamiesi signalizavo, stabtelėjo ar traukė telefonus filmuoti, o sutikti gyventojai ne tik fiksavo akimirkas, bet ir noriai stojo nusifotografuoti kartu. Džiaugsmas buvo nuoširdus ir nevaidintas – toks, koks ir turėtų lydėti šventes.

Kelionė neapsiėjo ir be netikėtumų. Vienas iš Karalių buvo pasinarinęs koją ir negalėjo eiti, tad paskutinę minutę teko skubiai ieškoti kuo jį pakeisti. Vis dėlto sprendimas rastas, ir eisena įvyko,  dar kartą patvirtindama, kad ši tradicija gyva ne dėl idealių sąlygų, o dėl žmonių noro ją tęsti. Trijų Karalių vaidmenis atliko lenkimiškiai Rimantas, Giedrius ir Gediminas.

Trijų Karalių diena Lietuvoje turi gilią simbolinę prasmę. Ant durų rašomas ženklas K+ M+ B dažnai suprantamas kaip Kasparo, Merkelio ir Baltazaro vardų raidės, tačiau jo reikšmė platesnė – tai lotyniško posakio „Christus mansionem benedicat“ santrumpa, reiškianti „Kristus laimina šiuos namus“. Ši žinia ir buvo nešama per Lenkimus ir aplinkinius kaimus – tyliai, be iškilmingų kalbų, bet labai aiškiai.

Pasak idėjos organizatorės, sumanymas idėja gimė iš paprasto pastebėjimo, kad šiandien tokių gyvų, vaikštančių tradicijų lieka vis mažiau, o žmonėms jų labai trūksta. Lenkimuose Trijų Karalių eisena tapo tuo, kas sujungia šventę, tikėjimą ir bendrą džiaugsmą net ir slidžiais, snieguotais keliais.

Akivaizdu, kad ši tradicija kaime rado savo vietą. Ir, jei planai bus įgyvendinti, Trijų Karalių kelias kasmet drieksis vis toliau, nešdamas tą pačią paprastą, bet labai reikalingą žinią – šventė gyva tol, kol ją kuriame patys.

Sandra Petrauskaitė

Nuotrauka Odilijos Karpienės

Parašykite komentarą