(0)Visais laikais žmones kamavo įvairiausi negalavimai, skausmai ir sunkios ligos. Netgi sergant nekalta sloga norisi įsikibti kažkam į skverną ir paprašyti kokios nors pagalbos, nes, kai sunegaluoja mūsų kūnas, tai atsiliepia ir sielai. Pagalbos dažniausiai lekiame pas vaistininką – patį geriausią draugą bei patarėją. Kartais užtenka gero žodžio ar šypsenos ir jau viduje šilčiau, ir ligos pamažu ima trauktis.
Vytauto g. esančios vaistinės „Camelia“ vedėja Eva Banel visai neseniai atvyko į Skuodą ir iš peties ėmėsi darbo.
– Papasakokite, Eva, kokioms aplinkybėms susiklosčius, likimas atvedė į Skuodą?
– Į Skuodą atvykau šią vasarą, liepos mėnesį, iš Vilniaus. Turėjau planų dirbti Palangoje, bet gavau pasiūlymą laikinai padirbėti Skuode. Man viduje kažkas kuždėjo, kad šis miestelis nuostabus. Vadovui pritarus mano norui likti, trumpalaikis susitarimas tapo ilgalaikiu.
– Išduokite paslaptį, kodėl šis miestelis patraukė?
– Visų pirma mane sužavėjo žmonės, jų tarmė, bendravimas bei nuoširdumas. Pirmas įspūdis buvo, kad patekau į kažkokį savotišką rojų, kurio gyventojų kalbos aš visiškai nesuprantu. Tikrai nemeluoju. Kviesdavausi savo asistentę vaistinėje, kad išverstų žemaitiškus žodžius. Dabar jau lengviau. Žinoma, būna įvairiausių situacijų, bet man gelbėja kolegė.
– Gal ką nors jau išmokote žemaitiškai?
– Turiu labai didelį norą ir netgi tikslą kalbėti žemaičių kalba. Lengvabūdiškai maniau, kad bus lengva, bet tai netiesa.
– Pasidalinkite savo įspūdžiais apie Skuodą…
– Didelį įspūdį darė ir daro tvarka bei švara. Manau, kad miesto vadovai puikiai tvarkosi. Sužavėjo nuostabios kalėdinės dekoracijos. Dar ir dabar vakarais parkas, medžiai, tiltai nušvitę. Skuodas turi ir istoriją. Čia vyko mūšiai, gyveno Chodkevičius, yra nuostabi bažnyčia, kultūrinis paveldas ir dar daugybė dalykų suteikia autentiškumo, savitumo, ko neįmanoma nepastebėti.
– Ar nebuvo vadinamo „kultūrinio šoko“, palikus didelį miestą, atsidurti mažame miestelyje ir jausti vidinį diskomfortą?
– Visų pirma aš žinojau kur važiuoju, kad bus „kitaip“, bet tai manęs ne nuvylė, o net sužavėjo. Aš gyvenau Vilniuje, o studijuoti išvykau į Varšuvos medicinos universitetą. Patikėkite, to sostinių šurmulio, gaudesio, gyvenimo tempo tikrai patyriau ir nemažai. O čia gyvenimas teka visiškai kitaip: niekas niekur neskuba, aš pati galiu niekur neskubėti, nes viskas po ranka – kaip ant padėkliuko. Nereikia bilietų į teatrą rezervuotis prieš pusę metų, nereikia stovėti kamščiuose, nereikia nervintis, pyktis nežinia dėl ko ir prarasti tas tikrąsias nuostabiausias gyvenimo akimirkas. Tiesiog galima gyvenimo realybę patirti čia ir dabar, kas man yra labai svarbu. Taip žmogus ir turi gyventi. Aš vertinu kiekvieną savo gyvenimo sekundę – daug sportuoju, kelionėje į darbą iš Paslangos klausausi įvairių paskaitų ir labai dažnai bendrauju su mama. Ji gyvena Vilniuje, tad važiuojant mes labai dažnai susiskambiname ir geriame kavą kartu. Žinoma, kai tik turiu galimybę, vykstu pas ją. Labai norėčiau susirasti jaukų butą Skuode. Gražioje vietoje. Taip sutaupyčiau marias laiko bei jėgų. Tada turėčiau daugiau energijos ir skirčiau dar daugiau dėmesio savo mylimiems klientams, konsultacijoms mitybos klausimais, patarimams, nes tai mano pašaukimas ir profesija.
– Papasakokite, kaip leidžiate savo laisvalaikį, ar susiradote draugų Skuode?
– Aš labai džiaugiuosi visa kultūrine programa Skuode. Lankausi spektakliuose, kino filmuose ir labai nustembu, kai, paklausus skuodiškių, jie nežino, kas vyksta jų mieste. Mano nuomone, galėtų būti daugiau skelbimų apie kultūrinę programą, nes ne visi gali naudotis internetu. Draugų susiradau darbo kolektyve ir bendraudama nedarbinėje aplinkoje. Nepakeičiama skuodiškė vaistinės asistentė Irena ir salantiškė, bet dirbanti Skuode, vaistininkė Roberta. Nuostabus kolektyvas! Taip pat susiradau draugų Skuode, su kuriais bendrauju vos ne kasdien. Tai mieloji Adelė, paslaugusis Vaclovas, kuris apsilanko vaistinėje, ir daug kitų. Tikrai labai daug dirbu ir šiandien gyvenu „viena koja Skuode, kita – Palangoje“. Smagu būtų turėti savo butuką Skuode. Tikiuosi, kad žmonės informuos mane, jei toks atsirastų.
– Grįžtant prie pašaukimo ir profesijos, minėjote, kad konsultuojate mitybos klausimais…
– Taip, aš esu profesionali diplomuota dietistė, baigusi trijų metų studijas Vilniaus kolegijoje, Sveikatos priežiūros fakultete. Labai rimtai žiūriu į šią sritį, nes žmonėms trūksta žinių, ką valgyti, kaip valgyti, ką daryti, kad geriau jaustųsi, kad svoris kristų arba augtų. Turiu rimtų planų kviesti žmones į grupines konsultacijas artimiausioje ateityje. Taigi planuoju likti Skuode ilgam bei puoselėti „Camelia“ vaistinės filialą, kuriam vadovauju. Ši vaistinė traukia žmones. Tikiu, kad jie čia jaučiasi kaip namie. Aš savo ruožtu atiduodu beveik visą savo energiją ir profesines žinias. Visada apima malonus jausmas, kai gali padėti.
Ar žmonės noriai bendrauja su naujai atvykusia vaistininke? Ar skuodiškiai atviri bendravimui?
– Kaip ir minėjau, labai nuoširdūs. Iš pradžių nustebę klausdavo, ką aš čia veikiu, o aš, atvirkščiai, būdavau dėl to labai nustebusi. Aš nesuprasdavau, kaip skuodiškiai nevertina to, ką turi. Aš žinau, kad žmonėms, o ypač jaunimui, atrodo, kad kitur žolė žalesnė. Galiu nuraminti, kad taip tikrai nėra. Skuodas – nuostabi vieta gyventi. Gal tiesiog reikia išmokti vertinti tai, ką turi – artimuosius, kaimynus, ramybę, gryną orą, gamtą ir daugybę kitų nuostabių dalykų aplink.
– Baigiant mūsų pokalbį, Eva, gal ko nors palinkėtumėte skuodiškiams šią šaltą žiemą?..
Pirmiausia, kad ir kaip būtų šalta, reikia stengtis kuo daugiau vaikščioti gryname ore. Nors po 15 minučių. Galiu paaiškinti kodėl. Tiek faktiškai užtenka minimaliai kardiotreniruotei. Tada susinormalizuoja širdies darbas, cholesterolis, padidėja ištvermė. Imuniteto stiprinimas yra būtinas. Venkite greito maisto, alkoholio, rūkymo, jei įmanoma, naudokitės sporto salėmis ir baseinu. Skuode yra puikus sveikatingumo takas, kuriuo privalome vaikščioti kiekvieną dieną. Kartais liūdina vaizdas, nes ten beveik nėra žmonių, nors širdyje tikiu, kad skuodiškiai mėgsta ir naudojasi šiuo taku savo sveikatai gerinti.
Dievas yra visa ko pagrindas, kuris suteikia mums dvasinę pusiausvyrą, ramybę, taiką širdyje, meilę ir viltį. Mylėkime vieni kitus ir būkime sveiki. Žinoma, jei jau susirgote, visada galite kreiptis.
– Dėkoju už pokalbį ir ačiū, kad taip mylite Skuodą.
Kalbino Kęstutis KOVA
Nuotrauka autoriaus