(0)Šįkart naujų mokslo metų pradžia Skuodo vaikų lopšelio-darželio bendruomenei – neeilinė. Rugsėjį ji pasitinka skaičiuodama 25-uosius bendro darbo metus. Tačiau prieš šventinį tortą, gėles ir muzikinę staigmeną laukė ir rimto darbo kupinas susirinkimas – su skaičiais, susitarimais, tyrimų rezultatais ir neišvengiamai daug kalbų apie renovaciją, kuri šiemet pakeitė ne tik patalpas, bet ir įprastą visos bendruomenės gyvenimo ritmą.
Susitikimą daina pradėjo Vaida Sveisienė, o į salę kartu įžengę Skuodo vaikų lopšelio-darželio direktorė Audronė Pitrėnienė ir darželio tarybos pirmininkas Martynas Pielikys priminė, kodėl būtent šis rugsėjis kitoks.
„2001 metais Savivaldybės sprendimu du darželiai buvo sujungti, ir Skuodo vaikų lopšelis-darželis pradėjo bendrą darbą. Buvo daug aistrų, „Liepaitės“ kolektyvas norėjo išlikti kaip atskiras darželis, bet neigiamas emocijas pakeitė bendradarbiavimas, ir šiandien švenčiame 25 metų jubiliejų“, – įstaigos istorijos pradžią priminė A. Pitrėnienė.
Po dar vienos dainos šventinę nuotaiką teko trumpam atidėti – direktorė pakvietė į darbinę susitikimo dalį. Tądien bendruomenės laukė penki pagrindiniai klausimai. Buvo numatyta aptarti naujų mokslo metų prioritetus, susitarimus ir dokumentus, pristatyti atliktų tyrimų rezultatus, išgirsti psichologės bei pačių mokytojų balsą. Į susitikimą atvyko ir viešnia iš Plungės su, kaip pristatė direktorė, intriguojančia bei šiuo metu itin aktualia tema „Nuo remonto dulkių…“. O tik atlikus rimtuosius dienos darbus buvo numatytas laikas svečiams, darbuotojų pagerbimui, jubiliejiniam tortui ir iki paskutinės akimirkos paslaptyje laikytam muzikiniam sveikinimui.
Apie naujų mokslo metų prioritetą kalbėjusi direktorės pavaduotoja Simona Jurčė pirmiausia sugrįžo prie praėjusių metų, kuriuos lydėjo atsakomybės ir kokybės temos. Atsakomybės, anot jos, neatsisakoma ir šiemet, bet į ją tenka pažvelgti jau per įstaigos išgyvenamus pokyčius.
O jų renovacijos metais netrūksta: keičiasi pastatai, grupės, darbuotojų darbo vietos, patalpos, kasdienė rutina, darbo organizavimas ir net įprasti maršrutai. Vis dėlto vienas dalykas liko toks pats – vaikai ir jų poreikiai. „Vaikams nesvarbu, kuriame pastate jie bus. Jiems reikia būti saugiems, pastebėtiems ir išgirstiems“, – sakė S. Jurčė. Todėl ir keičiantis aplinkybėms pagrindinis tikslas lieka tas pats – laimingi vaikai ir jų gerovė. Kalbėdama apie atsakingą veikimą pokyčių laiku Simona pabrėžė, kad vaikai negali tapti pokyčių aukomis, o žodis „renovacija“ negali tapti priežastimi pasislėpti ar likti nematomiems.
Po prioritetų pristatymo A. Pitrėnienė pakvietė pažvelgti į pačią bendruomenę ir jos „bendrystės voratinklį“, kuriam, kaip juokauta, dar teks surasti garbingiausią vietą, tik kol kas neaišku, kuriame iš pastatų.
Naujaisiais mokslo metais į Skuodo vaikų lopšelį-darželį atkeliaus 227 vaikai. Tarp jų – 59 priešmokyklinukai, 26 lopšelio amžiaus vaikai, veiks viena specialioji grupė. 31-am reikės išskirtinio dėmesio: šešiems nustatyti vidutiniai, 25 – dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Iš viso įstaigoje dirbs 90 žmonių, tarp kurių 34 pedagogai, aštuoni pagalbos specialistai, šešios mokinio padėjėjos.
Renovacija įprastą įstaigos gyvenimą gerokai supurtė, ber direktorė pasiūlė į ją pažvelgti ir iš kitos pusės. Per aštuonerius jos darbo metus įstaiga paprastai sulaukdavo vieno ar dviejų patikrinimų per metus, o nuo šio pavasario iki susitikimo dienos jų būta net šešių.
Du kartus lankėsi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vertinimas, anot direktorės, nudžiugino – trijuose pastatuose maitinimas gali būti organizuojamas, o trūkumų nenustatyta. „Mus apdovanojo ne „Michelin“ žvaigždutėmis, o puodukais“, – juokavo A. Pitrėnienė, pasakodama, kad prie valgyklos durų turėtų atsirasti aukštą įvertinimą žymintys penki puodukai.
Po visų patikrinimų pažeidimų nenustatyta. Tokio atsakymo sulaukta ir po priešgaisrinės saugos patikrinimo. Įstaigoje lankėsi ir Skuodo rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atstovai, tikrinę finansinius bei kitus klausimus – ir čia pažeidimų nerasta.
„Šitiek patikrinimų, bet jie visi praėjo puikiai visų mūsų dėka – susitelkimo, susikaupimo, darbų padarymo laiku, šiandien, o ne rytoj“, – darbuotojams dėkojo direktorė.
Toliau pereita prie naujų susitarimų ir dokumentų, kurių reikia tam, kad neįprastomis sąlygomis dirbančioje įstaigoje nekiltų chaoso. Aptartas pastatų saugumo ir užrakinimo algoritmas „Saulutės“ korpuso renovacijos metu, švaros ir tvarkos bendrosiose patalpose užtikrinimo tvarka bei kiti bendruomenei aktualūs susitarimai. Vasarą suburta darbo grupė, kuriai vadovavo Silvija Lazdauskienė, parengė Asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų informacinių technologijų įrenginių naudojimo Skuodo vaikų lopšelyje-darželyje tvarkos aprašą, o direktoriaus pavaduotoja Genovaitė Savickienė pristatė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.
Svarbi susirinkimo dalis buvo skirta ir tėvų nuomonei. Apklausti tie, kurių vaikams dėl renovacijos teko persikelti į kitas patalpas. Pristatyta, kaip šeimos vertina pasikeitusias sąlygas ir vaikų savijautą naujose vietose.
Tačiau vien skaičių ir apklausos atsakymų nepakako. Apie tai, kodėl pokyčiai žmogui yra sunkūs, kalbėjo psichologė Gintarė Vičienė. Po jos atėjo laikas ir „mokytojų balsui“ – pažvelgti į tai, kaip darbas keliuose pastatuose ir visa pasikeitusi kasdienybė paveikė pačius darbuotojus.
Kodėl pokyčiai, net žinant, kad jie laikini ar veda į geresnį rezultatą, žmogui vis tiek nėra lengvi? Į šį klausimą atsakyti bandė psichologė G. Vičienė. Jos pranešimas itin tiko šiandienei darželio situacijai – renovacija pakeitė įprastas darbo vietas, rutiną, privertė persikraustyti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Po žvilgsnio į pokyčius iš psichologinės pusės atėjo laikas mokytojų balsui. Jis šįkart taip pat atsigręžė į nueitą kelią – kas nutiko tada, kai prieš 25-erius metus du atskiri darželiai tapo viena įstaiga, ir ką tas sprendimas ilgainiui davė darbuotojams bei vaikams.
Pradžia, kaip jau buvo prisiminta renginio pradžioje, nebuvo lengva. Dviejų kolektyvų sujungimas reiškė ne vien pasikeitusį įstaigos pavadinimą ar administracinę struktūrą – reikėjo išmokti dirbti kartu, priimti skirtingas darbo tradicijas, susitarti ir tapti viena bendruomene. Tačiau ilgainiui atsirado daugiau galimybių bendradarbiauti, dalytis patirtimi, o naujiems darbuotojams – mokytis iš ilgiau dirbančių kolegų.
Per 25-erius metus pasikeitė ir pats darželis, o per pastaruosius 8-erius, kai jam vadovauja A. Pitrėnienė, keitėsi dar sparčiau: stiprintas specialusis ugdymas, atsirado NUT ir JET laboratorijos, išmaniosios ugdymo priemonės, sensorinis-relaksacinis kambarys, modernizuotos vidaus bei lauko edukacinės erdvės, įrengtos sporto ir žaidimų vietos, lauko muzikos instrumentai. Darbuotojams sudaryta daugiau galimybių kelti kvalifikaciją, išbandyti naujus ugdymo metodus ir technologijas. Pasikeitė ir kasdienį darbą palengvinančios priemonės, o vaikų pavėžėjimui įsigytas autobusiukas.
Pranešime rimti dalykai persipynė su humoru ir kasdienybės epizodais. Prisiminus atnaujintas darbuotojų patalpas, net tualetas buvo pristatytas kaip „penkių žvaigždučių SPA su koncertų sale“. Šmaikštauta ir apie kultūrinį įstaigos gyvenimą – esą direktorė mano, kad kiekvienas žmogus turi talentą, tad net vyrai darželyje ilgai neužsibūna vien žiūrovais, nes anksčiau ar vėliau jie atsiduria scenoje.
Po pranešimų atėjo laikas tądien susirinkusiems svečiams. Pirmiausia direktorė A. Pitrėnienė kreipėsi į tądien darželį pasveikinti atvykusią Skuodo rajono savivaldybės vicemerę Ingą Jablonskę, dėkodama jai už pagalbą sprendžiant daugybę klausimų, ypač nelengvu renovacijos ir persikraustymo laikotarpiu.
Bendruomenę pasveikino ir darželio tarybos pirmininkas Martynas Pielikys. Ypač nuoširdus ir su nemaža humoro doze buvo pokalbis su tais, su kuriais dėl renovacijos darželiui šiemet tenka dalytis erdvėmis – P. Žadeikio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danute Kazlauskiene bei Skuodo rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro direktoriumi Virginijumi Valančiumi.
„Žavėjausi jūsų įsikūrimo tempais“, – sakė V. Valančius, čia pat pajuokavęs, kad vis dėlto liko ir viena „nuoskaudėlė“ – Savivaldybė Sporto centrui buvo suremontavusi laiptus, o dabar juos teko perleisti darželinukams. Šmaikščiai atsakė ir D. Kazlauskienė. Paklausta apie darželio priėmimą į gimnazijos erdves, ji sakė: „Nenorėjome priimt – nebuvo kur dingt.“ Vaikams ji palinkėjo čia jaustis gerai, nieko nebijoti klausti nei savo mokytojų, nei gimnazijos žmonių, nebijoti suklysti, o darželio darbuotojams paliko vieną ypatingą prašymą – mokyti vaikus svajoti.
Į gimnaziją persikelsiančios trys darželio grupės neliko ir be dovanų – kiekvienai jų paruoštas sveikinimas. A. Pitrėnienė savo ruožtu D. Kazlauskienei ir V. Valančiui įteikė Lietuvos bei Žemaitijos vėliavas – kaip ženklą, kad nuo šiol kurį laiką po šiomis vėliavomis teks gyventi kartu.
Žodis suteiktas ir ilgamečiam įstaigos partneriui – Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos direktoriui Jonui Grušui. Biblioteka darželiui ne kartą atveria savo erdves įvairiems renginiams ir veikloms, tad ir šįkart kalbėta apie bendradarbiavimą, kuris, pasikeitus darželio kasdienybei, tampa dar svarbesnis.
Asmenišką sveikinimą išsakė Aleksandrijos seniūnijos seniūnė ir darželio tarybos narė Sandra Grigaitienė. Ji sakė suprantanti, ką reiškia dirbti jaučiant žmonių trūkumą, ir neatmetė, kad ateityje seniūnija galėtų dar labiau prisidėti. Tačiau kalbėdama ji trumpam paliko pareigas nuošalėje ir prabilo kaip mama. „Labai didžiuojuosi, kad mano vaikas lanko būtent šį darželį. Žinau, kad mano dukra čia laiminga ir saugi“, – sakė S. Grigaitienė, dėkodama visam kolektyvui.
Kai dienotvarkės klausimai ir svečių sveikinimai buvo išklausyti, prasidėjo tai, ką tądien būtų galima pavadinti tikru gėlių, padėkų ir sveikinimų maratonu… Buvo pasveikinti darbuotojai, minėję asmeninius jubiliejus, darbo jubiliejus, taip pat naujai prie kolektyvo prisijungę bei išlydimi – nepamirštas nė vienas.
Galiausiai, pasirodžius Nerijui Stankui, išaiškėjo ir muzikinio sveikinimo paslaptis. O kokia daina galėjo geriau pradėti tokį pasirodymą per 25-ąjį įstaigos jubiliejų, jei ne „Leisk pasveikint tave“? Netrukus vien klausytis nebepakako – muzikinė šventės dalis išjudino ir salėje sėdėjusią bendruomenę.
Taip susitikimas, prasidėjęs nuo 25 metų istorijos ir rimtų klausimų apie naujų mokslo metų darbus, baigėsi jubiliejiniu tortu, muzika ir gerokai laisvesne nuotaika. O jau po kelių dienų laukė tai, apie ką visą rytą ir buvo kalbėta – dar vienas rugsėjis, šįkart kitoks savo erdvėmis ir kasdienybe, bet su tuo pačiu tikslu – kad vaikai jose būtų laimingi.
Sandra PETRAUSKAITĖ
Nuotraukos autorės