(0)Tikriau tariant, gebėjimui būdrauti, kuris aktualus šiandienio pasaulio geopolitiniame kontekste, Lietuvos pasienio – Skuodo rajono – moksleiviams dar reikia laiko: toks įspūdis susidarė iš pokalbio su Mosėdžio gimnazijos kūno kultūros mokytoju, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 307 kuopos vadu Rimantu Bugailiškiu, nes jis ne tik šios mokyklos, bet ir Skuodo P. Žadeikio gimnazijos jaunųjų šaulių būrelių vadovas. Iki šiųmečio rugsėjo vadovavęs analogiškam būreliui ir Ylakių gimnazijoje, kurio gretos sunyko.
Jaunųjų šaulių eisena – dažnas vietos renginių pasididžiavimas. Autorės nuotr.
Pasirinkimų įvairovėje
Sporto siekiams kūno kultūros pamokose, popamokinėje veikloje svarbiems įgūdžiams įkvepiantis mokytojas Rimantas mokytojauti pradėjo prieš aštuonetą metų. Po pusantrų darbines veiklas papildė įsiliejęs į Šaulių organizaciją. Taip šalia veiklaus mokytojo augo ir aktyvių bei siekių turinčių jaunų žmonių ratas. Dabar, neslepia, Mosėdžio gimnazijos neformalios veiklos pasirinkimų aukštumas užkariauja tautiniai šokiai, nes kolektyvui vadovauti pradėjo jauna choreografijos mokytoja Rūta Šlepavičiūtė. Kita entuziastinga aktyvios sportinės veiklos mokykloje įkvėpėja – Skuodo rajono savivaldybės Kūno kultūros ir sporto centro trenerė Gabrielė Šateikytė. Apstu ir kitų pilietines iniciatyvas pažadinančių kolegų.
Būti šauliu – apsunkinimai
Skuode, P. Žadeikio gimnazijoje, veikia jaunųjų šaulių būrelis, Mosėdžio gimnazijoje tokie net du: gimnazistų ir jaunesnių. Bet, pasak mokytojo R. Bugailiškio, keičiasi NVŠ sistema: atsiranda reglamentas, kai mokinio dalyvavimą būrelyje savo apsilankymu, parašu pas mokytoją turės patvirti tėvai. Ir tai, panašu, gali pasitarnauti, kad būrelio narių skaičius mažėtų. Būti šauliu atriboja ir įvairūs gajūs mitai: neva, atėjus dienai X, jaunieji šauliai eis į karą, negana to, žus pirmieji. Žinia, jog į mūšio lauką tokią dieną neitų ir tikri suaugę šauliai, išskyrus kovinius – tam ir yra kariuomenė. Eiliškumo rikiuotėje – savanorių pajėgos ir jau tik tada šauliai, kurie priklauso tik sukarintai organizacijai, bet ne karinei. Šaulių organizacijos uždavinys veikiau yra švietėjiškas.
Aktyvumas menkas
Į klausimą, kas įdomiausia jauniems šauliams, mokytojas įvardija žygius į mišką, kur prisireikia topografinių žemėlapių, orientavimosi aplinkoje, o „sausa“ teorija neįdomi. Pirma būtinoji sąlyga jaunam šauliui – mokėti Lietuvos valstybės himną. Penkių dienų stovyklose jie pasitikrina ir kitus savo gebėjimus, išsilaiko 4-ias šaulio pakopas. Šią vasarą į tokią stovyklą išvyko pora Mosėdžio gimnazijos mergaičių. Vienai pasisekė pakopas įveikti, kitai – ne. Išsilaikiusioji Ugnė Viščiūnaitė ten pasiekė aukščiausią iškovojimą, tad ir su sraigtasparniu skraidė, ir iš ginklo šaudė. Grįžo kupina įspūdžių, dabar tapo tikra mokytojo pagalbininke.
Dar viena tokia pat šauliškai universali moksleivė yra Skuode. O antai vienas jų, pačių aktyviausių rajono šaulių trejeto iš Ylakių, mokytoją informavo, kad „šaulio karjerą baigė“, nes esą yra įsidarbinęs, tad pasikeitė požiūris. Kuo mokinys vyresnis, tuo sunkiau jį motyvuoti į organizaciją ateiti. Priešingai yra su mažesniais – jie imlūs, tad „užsiauginami“. Be to, kaip mokytojas ir minėjo, šiandienius vaikinukus gerokai lenkia mergaitės.
Būtinųjų įgūdžių moko taktinė medicina
R. Bugailiškis tvirtino, jog jo vadovaujamo būrelio moksleiviai yra susipažinę, kaip atrodo išlikimo krepšys, kaip jį teisingai sudėti į kuprinę. Ant manekenų mokomasi, kaip teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą, stabdyti kraujavimą ar sau užtikrinti higieną gyvenant lauko sąlygomis, t. y., kaip apsiprausti, išsivalyti dantis ar drėgna servetėle apsivalyt kirkšnis gyvenant miške. Tačiau bene svarbiausia, kad sausos būtų kojos! Net labai atsakinga užduotis – užkurti laužą ir užvirinti vandens – per 12 minučių įveikiama, net jei per naktį lijo, o miške visi žabarėliai permirkę.
Erdvios vietos ekspozicijoje vis dar laukia Mosėdžio gimnazistų iškovotos sporto pergalių taurės, kaip ir tos, kurios ugdo jaunąjį pilietį. Iš R. Bugailiškio archyvo
Jaunųjų šaulių gretose
Dar prieš pustrečių metų skuodiškių jaunųjų šaulių buvo dvi dešimtys, bet vieni mokyklas baigė ir išvyko studijuoti, kiti tiesiog nubyrėjo. Mokytojas viliasi, kad situacija pagerintų nuo IX klasės dėstomas pilietiškumo pamokų kursas bei betarpiški pokalbiai su atvykstančiais tikrais šauliais iš Šaulių organizacijos. Anot Rimanto, ne tik paminėti elementarūs socialiniai įgūdžiai, V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ mokėjimas, bet ir dešimties šaulio, kaip dešimties Dievo, įsakymų žinojimas.
R. Bugailiškis svarbiu įvardija komandų rikiuotėje „ramiai“, „kairėn“, „dešinėn“ žinojimą, kurių su mokiniais išmoksta kūno kultūros pamokose. Svarbu, kad žygiuojant vienas kitam ant kojų netektų lipti. O šaulių pamokėlėse ir su pneumatiniais ginklais pažintis yra. Svarbiausia – žinoti, kaip jį valdyti saugiai, nes, anot posakio, iššauna ir neužtaisytas ginklas. Tiesa ir tai, kad ne vienas šaulių organizaciją renkasi iš pragmatinių paskatų, nes stojant į aukštąsias pridedama pusė balo.
Toloka nuo Klaipėdos
Nors visi pabuvę šaulių sąskrydžiuose nenusivilia ir grįžta visomis prasmėmis sutvirtėję, vis dėlto, anot mokytojo, didelio noro į juos vykti nėra. Šiai vasarai besibaigiant iš 60-ies rajono jaunųjų šaulių norą vykti pareiškė tik 6. O dar visai prieš keletą metų 40-ies vietų autobuse laisvų vietų nelikdavo. Paprastai tokiuose sąskrydžiuose duodami pasižadėjimai, patiriama tikroji šaulių organizacijos dvasia, nes arčiau uostamiesčio esantys būreliai viskuo tinkamai apsirūpinę bei aprūpinti. Pernai, kai tokie pasižadėjimai būti šauliu duoti Kretingoje, 14 jaunųjų šaulių iš Skuodo rajono atvežė tėvai, nors paprastai, kaip pastebi mokytojas Rimantas, transportu iki Klaipėdos tenka rūpintis jam pačiam. Vadovo manymu, ypač svarbu, kad šaulys būtų ir uniformuotas, kad galvą puoštų beretė. Iš mokytojo atlyginimo už darbą su būreliu 30 proc. atitenka Šaulių organizacijai, tad vėliau toji ir pasirūpina apranga. Paliekantys organizaciją uniformas grąžina.
Ne koks pirmtakų palikimas
Viena neigiamų tendencijų – Skuodo rajono jaunųjų šaulių organizacijai susiklostė ne koks pavyzdys iš vyresniųjų. Mokytojo R. Bugailiškio manymu, būtent tokį pėdsaką paliko buvę jo pirmtakai kuopų vadai, kai dažna agitacija papildyti organizacijos gretas galėjo tapti antireklama. Net ir dabar, kaip pastebi jis, kai mokytojui buvusį vadą reikia prikviesti į susirinkimą, šio nesulauksi. Tiesa ir tai, kad iš suaugusių beveik dviejų dešimčių vietos šaulių tik maža dalis belikusi. Todėl to, į kurį ką kryptų jaunųjų akys, stoka.
Tarpukario šaulio vardą – šiandieniam
Džiugiausia akimirka, anot jaunųjų šaulių mokytojo, darnia kolona žygiuoti Skuodo miesto šventinėje eisenoje. Tada pasimato organizacijos masiškumas, ypatinga darna. Būta metų, kai tokią vietos jaunųjų eiseną rikiuotėje atvykdavo sustiprinti ir palaikyti šauliai iš Palangos, Kretingos, Gargždų. Tada ir visų šauliška palapinė šventėje reikšdavo didžiulį miestiečių susidomėjimą bei kuždėdavo, kad jaunųjų gretos ūgtels. Bet šis procesas, kaip pastebi mokytojas, labai lėtas, reikalaujantis kantrybės ir atidos. Kad jaunųjų šaulių organizacija stokoja palaikymo, kalba ir faktas, jog tarpukariu Skuode įkurtuose, iki šiol išlikusiuose Šaulių namuose, nebelikę patalpų dabartiniams šauliams. Tačiau savo darbo sėkme tikintis mokytojas rankų nenuleidžia: ieško išeičių, nuolat jaunuosius pasekėjus kviečia išjudėti iš komforto zonos, su jais žengia į valstybines šventes, stengiasi būti pavyzdžiu ne tik savo šaulėms dukroms, bet ir jų bendraamžiams.
Laima SENDRAUSKIENĖ
„Mūsų žodis“
