(0)Investavimas skamba kaip veikla, kuria užsiima kostiumuoti verslininkai, nuolat stebintys akcijų grafikus ir kalbantys nesuprantamais terminais. Tačiau iš tiesų pradėti investuoti gali ir žmogus, kuris apie finansų rinkas nieko nenusimano, o tam nebūtinai reikia tūkstančių eurų. Svarbiausia suprasti keletą pagrindinių principų. Todėl šis investavimo pradžiamokslis gali būti itin naudingas – jame be sudėtingų sąvokų paaiškinsime, kaip veikia investavimas, iš kur atsiranda pelnas, kokios rizikos tyko ir nuo ko geriausia pradėti.
Pirmiausia – kas apskritai yra investavimas?
Įsivaizduokite, kad turite 100 eurų. Galite juos išleisti, pasidėti į stalčių arba panaudoti taip, kad ateityje jie galbūt būtų verti daugiau. Būtent trečiasis pasirinkimas ir yra investavimo esmė.
Investavimas – tai pinigų skyrimas turtui, iš kurio tikimasi ateityje uždirbti. Pavyzdžiui, galite įsigyti nedidelę įmonės dalį, paskolinti pinigų valstybei už palūkanas arba investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Svarbu suprasti, kad investavimas nėra tas pats, kas taupymas.
- Taupydami pinigus atidedate ateičiai, dažniausiai stengdamiesi juos išsaugoti ir prireikus lengvai pasiekti.
- Investuodami siekiate padidinti jų vertę, tačiau prisiimate riziką, kad rezultatas gali būti ir neigiamas.
Kodėl apskritai verta investuoti? Viena priežasčių – infliacija. Pavyzdžiui, jeigu per metus kainos pakyla 5 proc., už tuos pačius 100 eurų galite nusipirkti mažiau nei anksčiau. Investavimas suteikia galimybę ne tik kompensuoti šį pinigų perkamosios galios mažėjimą, bet ir uždirbti papildomai. Žinoma, teigiama grąža nėra garantuota.
Kur galima investuoti? Paprastas pagrindinių pasirinkimų paaiškinimas
Investavimo būdų yra daugybė, tačiau pradedančiajam pakanka susipažinti su keliais populiariausiais.
| Investavimo priemonė | Kaip ji veikia? | Ką svarbu žinoti? |
| Akcijos | Nusiperkate mažą įmonės dalį, pavyzdžiui, „Apple“ ar „Microsoft“. | Galite uždirbti akcijų kainai kylant ar gaudami dividendus, bet akcijų vertė gali ir kristi. |
| Obligacijos | Iš esmės paskolinate pinigų valstybei arba įmonei. | Paprastai gaunate sutartas palūkanas, tačiau išlieka rizika neatgauti pinigų. |
| Investiciniai fondai ir ETF | Jūsų pinigai paskirstomi tarp daugelio investicijų. | Tai gali padėti sumažinti riziką, nors fondų vertė taip pat svyruoja. |
| Nekilnojamasis turtas | Perkate būstą, patalpas ar kitą NT, tikėdamiesi nuomos pajamų arba vertės augimo. | Dažnai reikia didesnio kapitalo, o turtą parduoti gali užtrukti. |
| Sutelktinis finansavimas | Per platformą finansuojate verslo ar NT projektus. | Galite gauti palūkanų, tačiau projektui nepasisekus rizikuojate prarasti pinigus. |
| Kriptovaliutos | Perkate skaitmeninį turtą, pavyzdžiui, bitkoiną. | Kainos gali labai staigiai kilti ir kristi. Tai itin rizikingas pasirinkimas. |
Atskirai verta paminėti ir bankų indėlius. Tai labiau taupymo priemonė, tačiau už terminuotąjį indėlį galima gauti palūkanų. Tinkami indėliai Lietuvoje paprastai apdrausti iki 100 000 eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje.
Pradedantiesiems ypač dažnai siūloma pasidomėti plačiai diversifikuotais ETF fondais. Kodėl? Nes užuot pirkę vienos įmonės akcijas, galite įsigyti fondo, investuojančio į šimtus ar net tūkstančius bendrovių, vienetų. Tačiau svarbu patikrinti jo sudėtį – ne visi ETF yra plačiai diversifikuoti.
O iš kur atsiranda pelnas?
Paprastai investuojant uždirbama vienu arba keliais būdais.
Turto vertės augimas. Tarkime, nusipirkote akciją už 50 eurų, o po metų jos vertė pakilo iki 65 eurų. Jeigu ją parduotumėte už tokią kainą, prieš mokesčius ir kitas išlaidas uždirbtumėte 15 eurų.
Dividendai. Kai kurios įmonės dalį savo pelno išmoka akcininkams. Taigi turėdami jų akcijų galite periodiškai gauti pinigų net jų neparduodami.
Palūkanos. Jeigu perkate obligacijas, paprastai gaunate iš anksto numatytas palūkanas už paskolintus pinigus.
Dar įdomesnis dalykas yra sudėtinių palūkanų, arba sudėtinės grąžos, efektas. Paprastai tariant, ilgainiui uždirbti pinigai patys gali pradėti uždirbti papildomus pinigus.
Štai paprastas teorinis pavyzdys:
| Laikotarpis | Investicijos vertė |
| Pradžia | 1 000 Eur |
| Po 1 metų, uždirbus 5 % | 1 050 Eur |
| Po 2 metų, vėl uždirbus 5 % | 1 102,50 Eur |
| Po 3 metų, vėl uždirbus 5 % | 1 157,63 Eur |
Šiame pavyzdyje visas pelnas lieka investuotas. Tai tik matematinė iliustracija, ne prognozė: tikroji metinė grąža gali būti nepastovi ar net neigiama, be to, rezultatą mažina mokesčiai ir kitos išlaidos.
Kiek pinigų reikia norint pradėti?
Gera žinia ta, kad investavimui nebūtina turėti didelių santaupų. Kai kurios platformos leidžia pradėti vos nuo kelių eurų arba pirkti dalines akcijas.
Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį atidėdami po 30 eurų, per metus investuotumėte 360 eurų, o per dešimtmetį – 3 600 eurų, net neskaičiuojant galimo pelno ar nuostolio.
Vis dėlto svarbiau ne investuojama suma, o tai, ar galite sau leisti šių pinigų kurį laiką nenaudoti. Jeigu po dviejų mėnesių jų reikės automobilio remontui, investuoti į svyruojančias akcijas gali būti netinkamas sprendimas.
Lietuvos bankas rekomenduoja prieš pradedant investuoti sukaupti finansinį rezervą, kurio pakaktų maždaug 3–6 mėnesių būtinoms išlaidoms padengti. Taip pat verta pirmiau pasirūpinti brangių skolų, pavyzdžiui, vartojimo kreditų, grąžinimu.
Trys taisyklės, kurios gali apsaugoti nuo skaudžių klaidų
- Nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį.
Šis posakis puikiai apibūdina diversifikavimą. Jeigu visus pinigus investuosite į vieną įmonę ir jai nepasiseks, galite prarasti nemažą santaupų dalį. Paskirsčius lėšas tarp skirtingų įmonių, sektorių ir investavimo priemonių, riziką galima sumažinti, nors visiškai jos išvengti nepavyks.
- Nepanikuokite pamatę raudonus skaičius.
Investicijų vertė nuolat svyruoja. Vieną mėnesį jūsų turimos akcijos gali pabrangti 8 proc., kitą – atpigti 12 proc. Tai nebūtinai reiškia, kad reikia skubiai viską parduoti. Investuojant ilgam laikotarpiui svarbu pasiruošti svyravimams ir sprendimus priimti įvertinus aplinkybes, o ne vien emocijas.
- Netikėkite pažadais greitai praturtėti.
Jeigu kas nors siūlo garantuotą 20 proc. mėnesio pelną be jokios rizikos, tai rimtas pavojaus signalas. Lietuvos bankas įspėja, kad tokiais pažadais dažnai naudojasi investiciniai sukčiai. Prieš pervesdami pinigus būtinai patikrinkite, ar paslaugų teikėjas turi teisę veikti Lietuvoje.
Kaip praktiškai pradėti investuoti?
Jeigu nusprendėte išbandyti investavimą, pradžia gali atrodyti maždaug taip:
- Nusistatykite tikslą. Galbūt norite per 15 metų sukaupti pradiniam įnašui už būstą, pasirūpinti pensija ar tiesiog ilgainiui didinti savo turtą. Nuo tikslo ir laikotarpio priklausys tinkamiausi pasirinkimai.
- Pasirinkite investavimo tarpininką. Tai gali būti bankas arba licencijuota investavimo platforma. Palyginkite jų siūlomas priemones, sandorių ir sąskaitos mokesčius.
- Išsirinkite suprantamą investiciją. Neskubėkite pirkti akcijų vien todėl, kad apie jas kalba socialiniuose tinkluose. Pirmiausia išsiaiškinkite, ką perkate, kokios grąžos tikitės ir ką galite prarasti.
- Pradėkite nuo nedidelės sumos. Taip galėsite susipažinti su investavimo procesu neprisiimdami pernelyg didelės finansinės rizikos. Net nedidelius pirkinius verta planuoti atsižvelgiant į komisinius.
- Pasidomėkite mokesčiais. Lietuvoje investicijų apmokestinimas priklauso nuo pajamų rūšies. Taip pat galima naudotis investicinės sąskaitos mokestiniu režimu, kai tinkamų investicijų grąžos apmokestinimas iš esmės atidedamas iki tam tikro lėšų išsiėmimo momento. Išsamias taisykles pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija.
Ar įmanoma investuoti beveik nieko apie tai nežinant?
Pradėti mokytis ir išbandyti nesudėtingas investavimo priemones tikrai galima neturint ekonomikos išsilavinimo. Tačiau investavimas neturėtų būti aklas pinigų pervedimas į programėlę tikintis, kad jų savaime padaugės.
Gera pradžia – suprasti, kuo skiriasi akcijos ir obligacijos, kaip veikia fondai, kodėl svyruoja kainos ir kokius mokesčius teks mokėti. Tam nebūtina kasdien skaityti ekonomikos naujienų ar stebėti biržų grafikų.
Svarbiausia prisiminti, kad investavimas nėra greito praturtėjimo būdas. Tai viena iš priemonių ilgainiui siekti finansinių tikslų. O pirmasis geras investicinis sprendimas kartais būna net ne akcijų pirkimas, bet laikas, skirtas suprasti, ką iš tiesų ketinate daryti su savo pinigais.
Užsak. Nr. 035