Drimbantis šlapias sniegas Skuodo gatvėse tapo tikra slalomo trasa ir vairuotojų išbandymu. Daugelis jų, lygindami ankstesnių žiemų kelių dangą, mieste pasigedo ir ankstesnio dėmesio gatvių priežiūrai. Regis, žiemos trumpėja, keliai gerėja, tačiau…

Skuodiškė iš Krantinės gatvės praeitą savaitę telefonu redakcijai mintijo, jog nuo 1998 metų ten gyvenantys laukia nesulaukia šaligatvių. Ne kartą per tą laiką keitėsi rajono vadovai, o senamiesčio miestelėnų gyventojų rūpestis išlieka nepakitęs į gera. „Mūsų žodžio“ skaitytoja teigė, jog prieš artėjančius rinkimus visiems rinkėjams taip ir norisi priminti, kad gerai pagalvotų, už ką balsuos.

Kol verda aistros dėl šimtaprocentinių sovietinių simbolių nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukėlimo, sunku tikėtis kad periferijoje „įamžinimai” su užrašais „buržuaziniai nacionalistai”, kokių yra ir mūsų rajone, kaip nors pajudėtų iš vietos. Nors dar pernai lapkričio mėnesį kultūros ministro Š. Biručio pasirašytas įsakymas nedviprasmiškai traktuoja, jog fašistine ar sovietine simbolika pažymėti objektai negali būti vertingi ir įrašomi į Kultūros vertybių registrą. Nežinia kokią „tiesą” ir kokiu adresu ketvirtį Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metų vis dar neša pseudoknygnešys turistų lankomame Mosėdyje?..

Vis dar tik žvyruotas kelias į Narvydžius labai pravartus ekstremalių pojūčių mėgėjams. Sunkiasvorių transporto priemonių išmaltos gilios duobės dabar pilnos vandens, tad ir pėsčiam, ir važiuotam tai suteikia plačią galimybę manevruoti. Kaip tvirtina maršrutiniu autobusu į mokyklą važiuojantys ir iš jos grįžtantys moksleiviai, tokia kelionė kartais taip išplaka smegenis, kad net pradeda skaudėti galvą. Gaila, jog tokiu keliu netenka važinėti rajono valdžios atstovams, tad, reikia manyti, ir asfalto narvydiškiams reikės laukti tiek, jog daugelis net nebesulauks.

Tvarkingos daugiavaikės šeimos mama, „Mūsų žodyje“ perskaičiusi informaciją apie geradarių kalėdines dovanas Socialinių paslaugų šeimai centrą lankantiems vaikams, teigė, kad šie pirmiausia turi būti išmokyti gerbti ir tausoti tai, ką gauna už dyka. Moterį papiktino, pamačius, kaip prieš pat Kalėdas socialinio būsto koridoriai buvo prišiukšlinti dovanų popieriais ir žaislais.

Į redakciją paskambinęs skaitytojas tvirtino, jog prieš keletą dešimtmečių pakeliui į Skuodą vežęs pakeleivį iš Lenkimų. Įsiminusi jo papasakota istorija, kai jam teko būti nepageidaujamu liudytoju. Būdamas miške, matė, kai į šį dviem kinkiniais atvyko Skuodo milicija ir susitiko su vietos partizanais: atvežė ginklų, kartu susitikimą atšventė, o paskui išsiskirstė. Išsiskyrimą lydėję, galimas dalykas, parodomieji šūviai. Visą tą laiką žmogus buvo pasislėpęs ir bijojo net krustelėti. Skaitytojas mintijęs, jog galbūt apie tokį netikėtą pokario kaimo jėgų derinį dar galėtų žinoti likęs gyvas partizanas, apie kurį „Mūsų žodyje“ buvo rašyta.

Į redakciją paskambinusi „Mūsų žodžio“ skaitytoja pranešė, kad, nei nuo Skuodo pusės, važiuojant per Užluobę, nei prie kelio Mosėdis–Šatės, nėra nuorodos į Erslos kaimą, nors čia yra apie 10 sodybų. Yra nurodyti tik Žebrokai, Rukai. Bepigu tam, kuris gerai žino rajono žemėlapį, bet pasitaiko, kad klaidžioja ir greitosios pagalbos automobiliai.

Apie tai, kad Skuode yra apsigyvenę šeškai ir kiaunės, girdėjo ne vienas, o štai praėjusį penktadienį iš kažin kur į bažnyčios šventorių šuo atginė lapę, kuri, nė kiek neišsigandusi, šaligatviu patraukė senamiesčio link. Netoli tilto rudoji sumanė pereiti gatvę. Pastabiam automobilio vairuotojui ją praleidus, lapė už tilto nusileido į pakalnę.