K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti.

Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas.

Skaityti toliau →

Ūkininkai, turintys galiojančius valstybinės žemės nuomos dokumentus, bet dėl nekorektiško valstybinės žemės duomenų sluoksnio negalėję užbaigti deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų iki deklaravimo termino pabaigos, paraiškų duomenis galės pakeisti iki liepos 8 dienos. Išmokų mažinimo nuoskaitos dėl vėlavimo nebus taikomos, nusprendė Žemės ūkio ministerija.

pexels.com nuotr.

Skaityti toliau →

Nors UAB „Daivida“, valdanti prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“, dar tik pradėjo vykdyti projektą, įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ paramos lėšomis, bendrovės direktorius Justinas Kanopa jau džiaugiasi būsima nauda įmonei.

Visą birželio mėnesį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) priimamos paraiškos pagal šią veiklos sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri svarbūs pakeitimai.

„Rokiškio mėsinė“ gali pasiūlyti didelį aukščiausios kokybės gaminių asortimentą, be to, jis nuolat pildomas naujais gaminiais. Šiai plėtrai pasitarnaus ir parama. UAB „Daivida“ archyvo nuotr.

Skaityti toliau →

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną, jo atšaldyti nereikės.

Skaityti toliau →

pexels.com nuotrauka

Skuodo rajone iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 1 184 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių bei šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga.

Atsakingo šeimininko pareiga

Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.

Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), Kelmės rajono (36,67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybių (36,64 proc.) gyventojai.

„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu”, –  sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Skaityti toliau →

Nuotr. iš ŽŪM archyvo

Skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo netrukus dar labiau sumažės – kaimo vietovių gyventojai turės galimybę prisijungti prie itin spartaus interneto. Tačiau tam, kad reikalinga infrastruktūra būtų sukurta, žmonės turi nedelsti ir iki metų pabaigos informuoti apie savo norus seniūnijas, žemės ūkio skyrius ar Žemės ūkio ministeriją.

Plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra Lietuvos kaimo vietovėse kuriama jau dešimtmetį. Europos Sąjungos lėšomis finansuojami bendri Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų plačiajuosčio interneto plėtros (RAIN, PRIP), naujos kartos prieigos (NKP) projektai. Juos įgyvendinant nutiesta 11 425 km optinių linijų – plačiajuosčio interneto ryšį turi beveik 1,5 mln. namų ūkių.

Skaityti toliau →

Į regioninio lygmens logistikos centrus galėtų būti vežamos, pavyzdžiui, ekologiškai auginamos uogos, vaisiai, daržovės, ten šaldomos, sandėliuojamos ir tiekiamos viešosioms įstaigoms. „Santarvės“ archyvo nuotr.

Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma.

Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti.

Skaityti toliau →

Anot psichologės Sonatos Marčėnienės, pirmojo kreipimosi baimė – natūrali ir suprantama. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Dėl pandemijos sukeltų išbandymų daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, todėl svarbu žinoti, jog kreipimasis pagalbos į specialistus – ne gėdingas, o pagirtinas žingsnis.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės specialistės – psichologė Sonata Marčėnienė ir medicinos psichologė Kristina Engesser – pažymi, kokias nemokamas psichologinės pagalbos ir emocinės paramos galimybes šalyje turi kiekvienas pilietis.

Pirmojo kreipimosi baimė – natūrali

Anot S. Marčėnienės, neretai vizitą pas bet kurį gydytoją, ypač pirmąjį, žmonės atidėlioja, tikisi, jog problema susitvarkys savaime, pirmiausia ieško informacijos internete, pokalbių forumuose, „googlina“ simptomus, tikėdamiesi kažkokių universalių, stebuklingų sprendimų. „Lygiai taip pat nutinka ir prieš kreipiantis į psichikos sveikatos specialistus. Galbūt netgi dar dažniau atidėliojame, jeigu tai yra pirmas kreipimasis ir jeigu anksčiau nesame to darę“, – teigia psichologė.

Skaityti toliau →

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, skiriant paramą, dabar bus orientuojamasi į tuos sektorius, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę ir kuriuos siekiama plėtoti. ŽŪM nuotrauka

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią  labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams.

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys.

Skaityti toliau →