Nedarome žalos, bet atvirkščiai – dovanojame

Vos tik kada neišeina „Mūsų žodis“, iškart sulaukiame ne vieno skaitytojo skambučio. Ne, neklausiama, kada išeis kitas laikraščio numeris – tai visuomet paskelbiame iš anksto. Ištikimi skaitytojai skambina, tiesiog norėdami žinoti, kodėl, kaip paprastai, „Mūsų žodis“ neišėjo.

Vieni, išgirdę atsakymą, tuojau pat padėkoja, atsiprašo už sutrukdymą ir pokalbį baigia. O kiti dedasi vis tiek nieko nesupratę ar net piktai mesteli: „Jūs tik ir telaukiate, kad galėtumėte kokia proga laikraščio neišleisti!..“ Pavyzdžiui, ilgąjį Vėlinių savaitgalį viena neprisistačiusi moteris tikino, jog „Mūsų žodis“ vienintelis toks visoje Klaipėdos apskrityje: esą kituose rajonuose jų laikraščiai visuomet išeina. Kas benutiktų. Jeigu leidybos diena esanti ne darbo, išleidžiamas anksčiau… Bet skaitytojai, anot paskambinusiosios, be spaudos nepaliekami.

Tad, matyt, darsyk visiems, kaip tai moteriai, reikėtų paaiškinti, jog dėl to, kad „Mūsų žodis“ kartais neišeina, materialinių nuostolių niekas neturi. Mat prenumeratorius moka tik už tiek laikraščio numerių, kiek jų išleidžiama. Na, o jų išeina po 50 kiekvieną pusmetį – lygiai 100 per metus. Kaip dovaną laikraščio prenumeratoriai kasmet su pirmuoju ar antruoju „Mūsų žodžio“ numeriu gauna po spalvotą firminį  kalendorių. O ir antradieniais kartu su laikraščiu platinamas priedas „Vakarų Lietuva“, kurio tiražas – daugiau nei 30 tūkstančių egzempliorių, prenumeratorius lanko visai nemokamai. Tad vienais metais, prasidėjus spaudos prenumeratos laikotarpiui, švelniai tariant, pašiurpino laikraščio skaitytojo skambutis – pranešimas, jog kaimo laiškininkė be oficialiai skelbiamos „Mūsų žodžio“ prenumeratos kainos, vyriškio teigimu, dar ėmė ir po ketvertą litų už „Vakarų Lietuvos“ išnešiojimą. Antradieninis laikraštis su priedu neviršija apimties, dėl kurios iš anksto susitariama UAB „Mūsų žodis“ ir AB „Lietuvos paštas“ pasirašomoje laikraščio platinimo sutartyje. Tad jokio papildomo mokesčio negali būti. Taip, kaip laikraščio kaina nepadidėja ir tada, jeigu kurį penktadienį išleidžiamas dvylikos puslapių: ir prenumeratoriams, ir pirkėjams vienas spaudos lankas tiesiog tenka dovanai. Todėl materialinės žalos tikrai niekam nedarome. Nebent patys sau… Nors, kita vertus, ko tik nepadarai vardan ilgametės bičiulystės, ištikimybės?!.

Kadangi laikraštis gyvuoja tik todėl, kad yra JUMS reikalingas, labai džiaugiamės, kad esate reiklūs – jo laukiate, pasigendate, pasiilgstate. Nors, kaip bebūtų apmaudu, vis sulaukiame skaitytojų skundų, jog kartais „Mūsų žodį“ jie gauna pavėluotai ar netgi negauna visai. „Ką daryti? – klausia didelius pinigus už spaudos pristatymą mokantys kaimų žmonės. – Kur kreiptis – kam reikšti pretenzijas?“ Paštui, mielieji. Jam, prenumeruodami spaudą, mokate už pristatymą, tad į jį ir kreipkitės. Juk kiekvienas, kuris ima mokestį už paslaugą, privalo ją suteikti. Ir ne bet kaip, o kokybiškai.

Na, o „Mūsų žodžio“ redakcija, pasižadėdama, kaip iki šiol, būti su JUMIS ir džiaugsme, ir varge, tikisi, jog nepamiršite užsiprenumeruoti laikraščio ir kitiems metams. Laiko dar yra – pašte tai galima padaryti beveik iki pat Kalėdų. Nors juk sakoma, kad geriau pyragą kitai dienai palaikyti, o ne darbą. Tad per daug nedelskite. Tuo labiau, jog ir prenumeratos kvitą atsiųsti į redakciją dar reikia suspėti – tokie geri prizai prenumeratorių akcijoje laukia!..

Dalia ZABITIENĖ

„Mūsų žodžio“ redaktorė

Parašykite komentarą