Nuo 2002 m., kai Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymas, įtvirtinęs valstybės tarnybos valdymo sistemą, derinančią karjeros ir postų sistemų elementus, ji gerokai pasikeitė tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Nuolat didėjantys visuomenės lūkesčiai bei reikalavimai verčia galvoti apie esminius kokybinius pokyčius.
Dabartinėje valstybės tarnybos valdymo sistemoje pasigendu aiškumo, skaidrumo. O ji turėtų būti paprasta ir kiekvienam suprantama tarsi žemėlapis. Jei visuomenei nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis priimami tarnautojai, kaip apskaičiuojamas jų darbo užmokestis, kaip jie kopia karjeros laiptais, gimsta nepasitikėjimas. O valstybės tarnybai visuomenės pasitikėjimas tikriausiai yra pagrindinis veiklos vertinimo rodiklis.
Kaip vieną svarbiausių kokybiškos ir visuomenės pasitikėjimą turinčios valstybės tarnybos sąlygų paminėčiau „orų“ atlyginimą. Tai išspręstų daug viešąjį sektorių kamuojančių ligų, pavyzdžiui, sumažintų korupcijos lygį. Antra, adekvatus darbo užmokestis priviliotų į konkursus daugiau kompetentingų specialistų.
Šiandien valstybės tarnyba nėra pasirengusi konkuruoti su verslu. Kol kas ji tik… ruošia specialistus privačiam sektoriui. Jaunimas ateina, įgyja praktikos, pasimoko valstybės ar Europos Sąjungos sąskaita ir iškeliauja ieškoti geresnio gyvenimo į privatų sektorių ar dar blogiau – į užsienį.
Džiaugiuosi, kad jau pajudėjo ledai valstybės tarnautojų atrankos sistemoje. Akivaizdu, kad diplomo turėjimas negali būti pagrindiniu tarnautojo atrankos kriterijumi. Pagrindiniai kriterijai turi būti žinios, gebėjimai, kompetencijos, pasiryžimas dirbti valstybės labui. Manau, kad link to veda siūlomas įteisinti kompetencijų modelis. Jis turėtų užtikrinti, kad valstybės tarnyba ateityje taps dar profesionalesnė, labiau orientuota ne į procesus, bet į rezultatą, atsakingesnė ir skaidresnė, atviresnė ir iniciatyvesnė.
Taip pat turime daugiau dėmesio skirti įstaigų vadovų ugdymui. Juk pirmiausia nuo vadovo kompetencijų priklauso įstaigos veiklos rezultatai – labiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl valstybės tarnybai reikia vadovų, kurie galėtų matyti įstaigos veiklą per ilgalaikių valstybinių strategijų prizmę, kurie galėtų iškilusias problemas spręsti čia ir dabar, nes rytoj lauks kitos užduotys.
Mano vizija – valstybės tarnyba kaip prestižinė darbo vieta su geru atlyginimu, patraukliomis socialinėmis garantijomis, visuomenės pagarba. Prieš šio tikslo turėtų prisidėti ir teisinis reglamentavimas, ir kiekvienas iš mūsų.