(216)
| 
(0)
(Parengta pagal IQ žurnalo 2016 m. spalis Nr. 10 (data) žurnalistės Lauros Čiginskaitės straipsnį).
2017-ieji Nacionaliniam kraujo centrui – didieji lūžio, iššūkio metai. Per ateinančius Lietuvoje planuojama pasiekti 100-procentinę neatlygintiną donorystę!
Lietuvoje prieš trejus metus tik maždaug 30 proc. donorų kraują aukodavo neatlygintinai, o jau 2016 m. rugsėjo mėn. šis rodiklis siekė net 88 proc.
Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė įsitikusi, kad reklama ir visuomenės švietimas yra svarbiausi veiksniai, skatinantys neatlygintiną donorystę: „Pinigai už kraują kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, studentams, yra svarbus pajamų šaltinis. Tačiau dalis kraują duodančių žmonių net nesusimąstydavo, kad daro kažką ne taip. Tokį požiūrį padėjo pakeisti švietimas ir raginimai neimti pinigų, nes taip pardavinėjamas savas kūnas.“
Nacionalinio kraujo centro šį rugsėjį 70-mečio proga surengtoje konferencijoje „Šiuolaikinė kraujo komponentų transfuzija – nuo donoro iki recipiento“ pranešimą skaitęs Nyderlandų medicinos donorų asociacijos pirmininkas Peteris Van den Burgas, pasakodamas apie savo šalyje pasiektą neatlygintiną kraujo donorystę, taip pat didžiausią dėmesį teikė tinkamai reklamai ir visuomenės švietimui: „Mes turime puikią teisinę sistemą, reglamentus, tačiau be reklamos – tai niekis. Dabar auga „feisbuko“, „instagram“, „tviterio“ karta, todėl kraujo donorų reikia ieškoti ir socialiniuose tinkluose, ne tik pasitelkiant senąsias žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, radiją ar spaudą.“
Donorystę padeda skatinti ir verslo dėmesys. Prancūzijoje neatlygintinai kraujo davę asmenys vaišinami pietumis, nes restoranai laiko garbe prisidėti. Lietuvoje toks mąstymas taip pat pamažu įsitvirtina. J. Bikulčienės teigimu, tai dažniausiai daro jauni verslininkai.
Kaip nugalėti mitus?
Visuomenę bauginantys mitai – taip pat viena iš priežasčių, atbaidančių žmones duoti kraujo. Vieniems tai atrodo nesaugu, kiti įsitikinę, kad bus įtraukti į abejotinas verslo schemas, ir jų kraujas bus parduotas. Tačiau kiekvienos šalies kraujo centras siekia patenkinti savo poreikius, todėl į užsienį kraujas išvežamas, tik ten nutikus didelėms stichinėms nelaimėms, kai tuo laiku itin jo pritrūksta.
Šis mitas galėjo atsirasti ir dėl to, kad dalis nepanaudotos kraujo plazmos vienu laikotarpiu vežta į Vokietiją gaminti vaistams, kurie vėliau grįžo į Lietuvą. Iki 2004 m. šie medikamentai buvo gaminami Vilniuje, bet, Lietuvai tapus ES nare, Bendrijos reikalavimų neatitinkančią gamyklą teko uždaryti, o dėl palyginti mažo gaminamo vaistų kiekio jos atnaujinti neapsimokėjo. Dabar Nacionalinis kraujo centras nepanaudotą kraujo plazmą tiesiog keičia į vaistus.
Vokietijoje privačia praktika dabar besiverčiantis medicinos profesorius Gertas Matthesas tvirtino, kad, laikantis ES standartų, donorui ar ligoniui užsikrėsti beveik neįmanoma: „Tikimybė paimti ŽIV užkrėstą kraują yra viena iš 20 mln. Pavyzdžiui, Vokietijoje per metus atliekama 5 mln. kraujo donacijų ir, atsižvelgiant į statistiką, tas vienetinis atvejis gali pasitaikyti kas 4-erius metus.“
Šiemet 70-ąsias veiklos metines mininčio Nacionalinio kraujo centro vadovė J. Bikulčienė norėtų, kad donorai turėtų tokias pat sąlygas, kaip Vakarų šalyse: „Lietuvoje mes vis dar esame priklausomi nuo oro. Daug donorystės akcijų vyksta lauke, ir dažnai dėl lietaus jas tenka atšaukti. Tai nenormalu. Prancūzijoje, Vokietijoje kraujo galima duoti įvairių miestų centrinėse dalyse patraukliai įrengtose patalpose, kur donorams patogu užsukti bet kokiu laiku – per pietų pertrauką, po darbo. To siekiame ir mes.“
Atsisakius mokamos donorystės, taip pat sumažinama užkrėsto kraujo rizika, nes uždirbti siekiantys kraujo davėjai gali nuslėpti informaciją apie savo sveikatos būklę, gyvenimo būdą, ligas.
Neatlygintinų donorų skaičiaus Lietuvoje augimas tūkst.
2013 m. atlygintinų donorų buvo 59 488, neatlygintinų donorų skaičius siekė 31 481; 2014 m. atlygintinų suskaičiuojama 45 729, neatlygintinų – 47 651; 2015 m. už atlygį duodančių kraujo buvo 22 635, dovanojančių – 77 877.
http://www.kraujodonoryste.lt/
Nemokama linija 8 800 00 003
http://www.kraujodonoryste.lt/page/kontaktai
Užsak. Nr. 115