Būkem žemaitē

Meilės deivės dėina

Gegožė 13 d., kap ėr kuožna meta, Skouda žemaitiu draugėjė vėsus pakvėitė pruovītė senuovės lietoviu meilės deivės Mildas dėina. Šin karta ta švėntė, katra keliau po vėsa Skouda rajuona ėr kuožna meta īr vėn kėtor, bova Šaukliūs, Dalės ėr Rikarda Apolskiu gīvenėmė. I anou sosėrinka posė šimta žmuoniū ne tik ėš Skouda, bet ėr ėš Kretinguos rajuona.

Pruovītė Mildas dėinuos sosėrinka ne tik skoudėškē, bet ėr kretingėškē.

Apolskiu gīvenėms, katramė pruovīta Mildas dėina, žėnuoms vėsuo Lietovuo: če tebstuovėntiuo truobelie so mamo gīvena ėr i Muosiedė muokīkla kelis kėluometrus ejė lietoviu literatūras klasiks, bėnė žemaitėškiausis pruozėninks Granauskis Ruomoalds. Ta par anuo smertė metėnės šalėp tuos truobelės pastatīts kūlis so ožrašo, ka kuožnos rašītuos raša sava vaikīstiems. Ne kanėčnē aple anas, bet anuoms.

Paminklinis kūlis ruoda, ka če gīvena lietoviu literatūras klasiks Granauskis Ruomoalds.

Diel tuo, ka gegožis Lietovuo īr ne tik suodnu ar ėivu, bet ėr žuodė žīdiejėma – puoezėjės – mienou, kap ėr vėsumet, meilės deivės švėntie skombiejė daug žemaitėškas puoezėjės aple meilė. Anuos sosėrinkosėisėms dovėnuojė Skouda literatu kluba „Nuojos“ narē Rėmeikis Levuons, Mosteikienė Adelė, Diekontienė Bruonė, Kaunienė Genutė, Jurgilevičienė Staselė (gīva duovėna – mondri augala aplinkā papouštė – gaspaduorems atvežusi), Vėskontienė Adelė, Lekniuvienė Danutė, Zubienė Adelė ėr Pauliuvienė Danguolė. Dvė pastaruosės – ne tik literatės, bet ėr artistės: Adelė ne pėrma meta vaidėn garsiajamė Skouda žemaitiu tetrė, vo Danguolė – Lietovuos jumuora sambūrė „Joukis“, katrou ikūrė ėr no pat pradiuos vaduovau kraštietis, kėlėma no Šatiu, Vėčios Vacis, gropės „Kvietkas“ narie. Vo mėnavuotuojė literatu kluba narie Rupeikienė Rita devė pruoga pasėklausītė anuos pruozas kūrėnė. Skoudėškis Zubė Aldevins padainiava senuovėšku dainū. Lėnkėmiškis Šiumbrīs Benedėkts, katras valog prigėmėma īr dzūks, kriuokėna armuonika. No, vo tuo gīvenėma, katramė šimeta bova švėntė, gaspaduorios Apolskis Rikards vėsus pamaluonėna žemaitėška dainioujemoujė puoezėjė. Ne tik sava, bet ėr žėnuoma autuoriaus Žvinklė Pranė žuodēs.

Švėntė praded gīvenėma, katramė ana īr, gaspaduorios Apolskis Rikards.

Švėntė praded gīvenėma, katramė ana īr, gaspaduorios Apolskis Rikards.

No, vo kāp Mildas dėina be apieravuojėmu, ožkalbiejėmu, ožčeriejėmu ėr kėtū mondrīstiu?!.. Vo vėskas tas īr ne kas kėts, kap tik prabavuojėms šėndėina prisėmintė šin tou ėš tuolėmūju pruotieviu papruotiū ėr tradicėju. Tūs nuognē svarbiūs darbūs pamačėjė vaidėlutės – muosiedėškė Kontrėmātė Armantė ėr skoudėškė Vėišniauskātė Gintarė.

Mildas šventė laikuoma vīkosė, je anuo pasėtruopėi Milda. Diekou Pondėivou, šimeta vėina bova. Ta anā – ėš Šaukliū kėlosē, bet Skuodė gīvenontē Buruokienē Mildā – kliova ne tik sosėrinkosiūju pagarba, palinkiejėmā, bet ėr mažėlelė duovėnelė.

Šėrdės džiaugas, ka senuovės lietoviu meilės deivės švėntė tor ėštėkėmū žmuoniū, katrėi kuožna meta dalīvau, ta ėš kalna tēraujės, kamė ana bebūs. Ėr tėi žmuonis – ne tik ėš Skouda rajuona, katramė Mildėnės pruovītas jau septinta karta: pastaroujo čieso tas rėngėnīs jau nebisėvaizdoujems be svetiū ėš Kretinguos rajuona – literatu Maksvītė Jūzopa, Sėmėnavičienės Adelės ėr Anožienės Alduonas. Nuors negal sakītė, ka anėi netor nieka bėndra so Skouda rajuono: pėrmāsis če daug metu muokītuojava, vo antruoji īr ėš če, truopniau sakont, no Šatiu, kėlėma. Vėsė svetē paskaitė sava žemaitėškas kūrības.

Mažuoji Kontrėmātė Arina – jau žėnuoma skaituovė.

Mažuoji Kontrėmātė Arina – jau žėnuoma skaituovė.

Ont gala isėdrousėna ėr jauniausė švėntės dalīvē – pėnkiū metu muosiedėškė Kontrėmātė Arina so Salontū gimnazėjuo besėmuokontio aštouniū metu šauklėškio Žiuoba Edgaro. Pėmuoji jau žėnuoma kap krietni skaituovė. Vo ontrāsis žemaitėšku skaitīmu konkursė, katruo rajuona ėr vėsa Žemaitėjės regijuona turus organizou Skouda rajuona savėvaldībės R. Granauskė vėišuoji bėbliuoteka so tuo rajuona Švėitėma skīrio, dalīvau. Ta ka riežė anodo žemaitėškā!.. Aiško, ne veltou – ož tou po duovėnelė gava. Kap ėr vėsė šventės pruogramas dalīvē.

No, vo Dalē ėr Rikardou Apolskems ož gaspada, kap ėr vėsumet gaspaduorems, iteikts skans sūris, karšta dėina dėdėlē pritėkės pri gėruos, katruos gaspadėnė ciela kana bova padėrbusi.

Senuovės meilės deivės Mildas švėntė savuotėška – anuo kuožnos žiūruovs būn tuo patio ėr dalīvis. Kėts anuos savuotėškoms – rēk idietė nemažā darba, ka, kap priklausa, sotvarkītomi anā vėita. Ta ėš vakara gaspaduorems vėsūs tūs svarbiūs darbūs padiejė ciela kuomanda: Skouda literatu kluba „Nuojos“ narės Kaunienė Genutė, Bodrienė Uonutė, Diekontienė Bruonė, Mosteikienė Adelė ėr Zabitis Augenėjos. Ta ėr anėms kap zapluots kliova po nedėdėli dalīkieli atmėnėmou.

Rėngėnė somėslītuojė, sorėktavuotuojė ėr vediejė, Skouda žemaitiu draugėjės pėrmėninka Gruša Juonė pavaduotuojė, šiū eilieliu autuorė Zabitienė Dalė īr kontėna, ka aple tou švėntė vėn solauk gerū atsėlėipėmu – garsos aple anou plint vėn tuoliau ėr tuoliau. Kėta meta i anou benuori atvažioutė ėr klaipiedėškē. Ta rēk tik džiaugtėis, ka nuora švėntintė ne kuoki tėn amerikuonėška Valentina vaserie, vo tėkra lietovėška meilės dėina gegožie daugie. Juk tuoks ėr īr šventės Skouda rajuonė somėslītuoju tėkslos.

Zabitienė Dalė

Portėgrapėjės Zabitienės Dalės ėr ėš anuos albuma


Mūsa kūriejē

Rīklies kalns

Adelē

Nu onkstiausė rīta vėina gegožės dėina
ana struošėjuos:
ėr tīra uora gorkšni atsėgertė,
žėidū jūruo išsėmaudītė
ėr vākštiuodama vėn šnėbždiejė,
ka vėsakuo metams viedrās pasėsėmto:
„Nuprausk, ognelė, nuprausk“…
Deivės Mildas švėntie pri aukora vėsas kėšieniu
toštomas meilės grūdās ožsėpėldė,
vėsuokiūs rateliūs ėr pasėžaidėmūs striksiejė.
So dainuom ėr mozėka bevėišint suodnelie,
poikē mielėnoujint bezdems ont šuokieju galvū,
ana, kap ožrokouta, gėrdo, viel struošėjės –
nenuorinti nikamė ožsėbūtė,
ka saulė tēp kepėnonti, nuosi poukā katoliouji, –
reiki dā šin žavadėini sospietė
ėr ont nuogna konvalėju kalna,
katruo vėsam‘ė pasaulie kėta tuokė nerasi:
pagal raštus uns – mėsliū pėlns Šatiu alkakalnis,
pagal padavėma tas kalns – bažnīčė prarėjės,
diel tuo Rīklies kalno ėr vadėnams…
Vuos atvažiavos, pamėškie sogargsiejė
Grakštė̄jē paukštē – ėlgakaklės golbės –
ūkėninka pasielius ligo tvuora kaklās apsėtvierosės.
O lėpont i alkakalni,
tik baltė beržā atvėrava sava ruonuom,
ka anas gīduos savās žėrgėnēs.
O gal anėi gėjė nu stėprė kvapa konvalėju,
katrū šaknis kuožna meta grimzt vėn gėliau
pri istuorėnė šaltėnė dožėnu ėr šipolieliu,
ka par omžius ožlaikīto tou paslaptinga
žėidū švītiejėma –
ligo varpieliu tīli skombiejėma,
ligo senuosės istuorėjės aida,
sklindonti ligo vīskopa Vaičiaus Antana gimtėnės
Rūpintuojelė ėr tieviškie naujē pastatīta krīžiaus…

Anožienė Alduona ėš Imbaries (Kretinguos r.)

 

Artėma pagoudėms

No, ėr kuo to dabā kriuoki?
No, ėr kuo to dabā dūsauji?
A jau džiaugtėis to nebmuoki?..
Juk ne omžėnā če būsiau…

Ožteks vėskuo: garbies, tortu…
Ka tik šėrdės neapledieto –
Ka blėzgotē neožborto –
Sava artėma regieto.

… Dornė esam: vuos tik gimstam –
Jemam, gruobam, pīkstam, teisam…
Niek‘a i graba nepasėjimsem:
Plėkė atejuom – plėkė ėšeisem…

Vėčios Vacis, kėlėma no Šatiu, gīven Vėlniou


Žuodīnielis

Tēp žemaitē rokoujės aple drabužius

Ablėkā – drabužių kabliukai;
Aprumbs – sijono juosmuo;
Aulėnē – guminiai batai;
Brīlios – skrybėlė;
Burnuosos – ilgas sunkus paltas;
Galapuškas – galifė kelnės;
Garnituorios – vyriškas kostiumas;
Gozėkā – sagos;
Jopa – kunigo sutana;
Jopelė – suknelė;
Kartūnā – iš kartūno pasiūta suknelė;
Kodrės – raukiniai;
Koska – skara;
Koskelė – skarelė;
Kvarbatkas – raukiniai, mezginiai;
Kvartūgs – prijuostė;
Lakierkas – moteriški bateliai;
Mankietā – rankogaliai;
Nertinīs (-is) – megztinis;
Palits – paltas;
Pončekas – kojinės;
Sermiega – švarkas;
Šalbierka – liemenė;
Šniūrelka – liemenė;
Štončkas – kaspinai;
Tumpėnės pėrštėnės – kumštinės pirštinės;
Tūbā – veltiniai;
Zoikėnė keporė – ausinė kepurė;
Žekės – kojinės;
Žekiets – švarkas.

Parinka Zabitienė Dalė ėš Skouda