Būkem žemaitē

Svarbiausė darbā nodėrbtė

Rogpjūtė 10 d. toriejė būtė Žemaitiu vėinībės dėinā skėrts rėngėnīs, katruo sorėktavuotuojė – Skouda žemaitiu draugėjė ėr katras kuožna meta vīkst tėkroujė dėina – lėipas 13-uo. Bet toukart šventė teka atėdietė diel lītaus. Nuors be rēkala: ons sogadėna vakara ėr rogpjūtė 10-uo. Bet svarbiausė darbā vės tėik spietė nodėrbtė.

Je vakars būtom bovės be lītaus, būtom koncertavusi skoudėškė bardė Mackevičiūtė Živilė ėr Skouda rajuona koltūras cėntra folkluora ansamblis „Vereta“ (vaduovė Žiemelienė Sigita). No, bėški ėr kocertava… Tik žaidėmu, katrū bova žadiejės vėsus pamuokītė, ansamblis nebtoriejė kāp.

Platelėškē so skoudėškēs žaidė senuovėnius žaidėmus.

Platelėškē so skoudėškēs žaidė senuovėnius žaidėmus.

Ožtat platelėškē, vaduovaujemė mitriuos muotrėškas – Žemaitėjės naciuonalėnė parka Gamtuos ėr koltūras pavelda skīriaus vediejės pavaduotuojės Koprelītės Alduonas, paruodė, kāp rēk žaistė lietovėška rėpka. Kuomanda „Platelē“, katra ožpernā pamėnavuojė sava 30-meti, gluobuo Žemaitėjės naciuonalėnė parka dėrekcėjė. Vo vaduovau aple tou kuomanda toukart papasakuojės Rubėns Puovėls. Po rėpkas svetē ėš Plateliū paruodė ėr puora senuovėniu žaidėmu, katrus ne vėns ėš sosėrinkosiūju žaidė vaikīstie, ta ėr taisīklės dā gerā beatmėnou.

Tou vakara i Skouda žemaitiu draugėjė, katrā vaduovau Grušos Juonis, prijimtė do naujė narē. Anėi ėškėlmingā prižadiejė muokītėis sava gimtoujė kalbo – žemaitėškā – skaitītė, rašītė, iduomautėis žemaitiu papruotēs, anus keravuotė ėr stuoruotėis atgaivintė šėndėina… Trumpiau sakont, būtė krietnēs žemaitēs.

Apduovėnuots „Kėitiausis žemaitis“.

Apduovėnuots „Kėitiausis žemaitis“.

Apdovėnuots „Kėitiausis žemaitis“. Tou garbinga titola kuožna meta Skouda žemaitiu draugėjė soteik katram nuors par vės daugiau pruocės diel etnėnės koltūras – žemaitiu papruotiū, tradicėju ėr kalbuos – ėškeravuojėma idiejosem Skouda rajuona žmuogou. Šimeta tuokio prėpažints žornalists, tautuodailėninks, kraštuotīrėninks, keliū kningu autuorios, muziejėninks, Sėmuona Daukonta premėjės laurets, Skouda garbies pilietis, Skouda rajuona savėvaldībės tarības narīs Vėišniauskis Jūzops. Ons – Žemaitiu koltūras draugėjės Skouda skīriaus ikūries, žemaitėška rašta platintuos.

Vo kāp tuoki šlapi vakara be tradėcėnė šiopėnė?!.

Šės rėngėnīs – vėina ėš Skouda žemaitiu draugėjės pruojekta „Skouda krašta žemaitē – Lietovuos šimtmetiou“, katrou rem Skouda rajuona savėvaldībė, veiklū. Valog tuo pruojekta jau bova seminars aple tautini kuostiuma ėr dā būs švėntėnama Baltu vėinībės dėina. Ne tik Lietovuo, t. ī. ont pri pat Skouda esontio Kobėlėškės pilekalnio, bet ėr Latvėjuo.

Zabitienė Dalė

Portėgrapėjės autuorės


Žemaitėška patėikmenė

Kuožna meta par Žuolėnė Skouda miesta seniūnėjė so Skouda rajuona koltūras centro organizou „Kvietku fiesta“. Par anou īr pagerbamė patiū glauniūju suodību Skouda miestė gaspaduorē, veik ėšdėrbėniū ėš kvietku paruoda, būn koncertā.

Artiejint Žuolėnē, tuos švėntės sorėktavuotuojē ragėn žmuonis, īstaigas, organizacėjės ėš kvietku žėidū dėrbtė kėlėmus. Ėr anū būn tėkrā ne vėns. Nuors ne tik anū.

Šimeta aki traukė pėnkiuolėka kompuozicėju ėš kvietku. Poikomou sokortė sosėgadėjė ėr vėsuokės žuolės, gėlē, ougas, vaisē…

Paruoduo dalīvava ėr Skouda žemaitiu draugėjė. Kompuozicėjė, katra ėšsėskīrė ėš vėsū kėtū ėšdėrbėniū, sokūrė tuos organizacėjės narės Puškuorienė Silva, Tubinienė Iluona, Liutkuvienė Sandra, Liutkos Virginėjos ėr Beniušienė Alina. Ėr tas kūrėnīs atruodė tėik tėkruovėškā, ka ne vėinam, anou regont, pradiejė seilė tīstė – kėla nuors tū patėikmieniu pakaštavuotė.

ZABITIENĖ Dalė

Portėgrapėjė autuorės


Mūsa kūriejē

Audiejems, nieriejems

Muotrėškas i staklės sieda,
Saulės spindolē švėitė ėš šuona.
I audėma poikē sokrėta
Auksa dolkės ėr anū šuokē.

Prisiedā to staklies nu rīta
Austė takieliu, abrūsu –
Blezdinguom nardė šaudīklės
Ėš vėinuos i kėta posė.

Gluostē pėrštās kuožna siūlieli –
Anėi vėrta tulpiem, lelijuom,
Dėvuonā kvietkuom pražīda
Kap darželē vėsuo Žemaitėjuo.

Kvalduotās, drīžoutās sėjuonās
Strajėjuos, kas benuoriejė –
Poikiau plaukė lietovėškas dainas
Ėr trīpė kuojelės šuokieju.

Pasuoga sokrėta i skrīnė
Baltuom druobiem ėr margās rėtėnēs;
Nominie mėgā patalīnie –
Lėna tvėrtoms patėka.

Vieliau pirksi liōb pluonuos druobelės,
Žėrklės nardīs pu baltas joustas…
Vākā veizies liōb i stala,
Kap kiauraraštēs puodėškas poušas.

Šėndėin’a reg anėi ronkas gumboutas –
Kuožna nari galietom bočioutė…
Dėinas apnertas vašelēs –
Vėsus nierėnēs tėka ėšpouštė!

Kraitė skrīnės dabā – muziejūs,
Paskou anas ėr staklės išejė.
Lėka darbā margiausė audieju,
Palaidėnės nierieju, jopelės.

Velkam drabuži žemaitiu,
Poušam lėiminis ėlguom joustuom.
I pėlekalni lėpam aukštiausi
Žemaitėjē meilė dainioutė.

Lekniuvienė Danutė ėš Rokū suoduos Skouda rajuonė


Žemaitėšku žuodiu žuodīnielis

Tēp žemaitē vadėn jiedius

Cėbolīnė – žemaitiškas patiekalas iš pakepintos silkės galvos, svogūnų, pipirų ir vandens;
Kėlbasa – dešra;
Kleckā – virtinukai, kukuliai, gali būti ir cepelinai;
Kresnas – spirgučiai;
Kuošėna (kuošaliena) – šaltiena;
Makals – padažas košei;
Pastijolka – ant pieno nusistovintis grietinės sluoksnis;
Patermiasos – padažas košei;
Pavidla – padažas košei;
Posenė kuošė – košė, verdama iš miltų ir sugrūstų bulvių;
Potra – sriuba;
Plincē – blynai;
Roleds – mėsos vyniotinis;
Rūgšts pėns – rūgpienis;
Sokerkas – saldainiai;
Smetuons – grietinė;
Spėrgėnė – žemaitiškas patiekalas iš sugrūstų kanapių;
Sriobalīnė – jau minėta cibulynė;
Vinegrets – mišrainė, salotos;
Zopė – sriuba.

Parinka Zabitienė Dalė ėš Skouda

Parašykite komentarą