Pradėti verslą kaime tampa vis lengviau

Paskatinimas verslui gali būti ir parama. Tai gali būti sėkmingos veiklos kaime istorijos pradžia. Mažosios bendrijos „Du Stos“ vadovė Vilma Pupeikienė sakė, kad svajonės lieka svajonėmis, o bandyti įsukti verslą ryžosi tik pasinaudojusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paramos lėšomis.

Parama – galimybė pradėti verslą

MB „Du Stos“ šaltyje džiovina ne tik uogas, bet ir įvairius vaisius, daržoves ar prieskonines žoleles.

MB „Du Stos“ šaltyje džiovina ne tik uogas, bet ir įvairius vaisius, daržoves ar prieskonines žoleles.

Kaip pasakojo jaunoji verslininkė, įmonę ji įkūrė pernai ir kol kas darbuojasi joje viena. Jos svajonė tapo realybe tik pasinaudojus KPP parama, nes liofilizavimo įranga atsieina tikrai nepigiai. „Aš už paramos lėšas būtent ir pirkau liofilizatorių, nes pati jo nebūčiau galėjusi įsigyti, – sakė V. Pupeikienė. – Kiekvienas verslas yra šiokia tokia rizika, bet jei nerizikuosi, tai ir neturėsi.“ Pasak moters, įmonė įsikūrusi nedideliame šalia Dusetų miestelio esančiame Padustėlio kaime, Zarasų rajone. Pašnekovė aiškino, kad jos teikiamų paslaugų esmė, jog klientai atneša savo užaugintas daržoves ar vaisius, o ji juos liofilizuoja – tai yra išdžiovina šaltyje. Verslininkė sakė, kad žmonės atneša džiovinti viską: braškes, avietes, morkas, burokėlius, petražoles, grybus ir t. t.

Anot V. Pupeikienės, liofilizuoti galima viską, kas turi drėgmės. Iš produktų, kaip sakė moteris, vakuume šalčiu ištraukiama drėgmė ir jis lieka sausas bei traškus, be to, išsaugo kone visas naudingąsias medžiagas. Pašnekovės teigimu, šio proceso metu uogose esantis vanduo ledo pavidalu pereina į garų fazę, nepavirsdamas skysčiu. Būtent dėl šios priežasties po liofilizacijos uogos ir vaisiai nekeičia formos, tūrio, spalvos, išsaugomos jų aromatinės ir skoninės savybės.

Optimistinės gaidos – plėstis

Bendrijos „Du Stos“ paslaugomis, anot moters, dažniausiai naudojasi dusetiškiai ir aplinkinių kaimų gyventojai, bet įmonė sulaukia klientų ir iš Utenos rajono. Taip pat yra nemažai vilniečių ir kitų didmiesčių gyventojų, kurie, besisvečiuodami pas tėvus ar kitus giminaičius, surinktą derlių išdžiovina ir parsiveža namo. „Niekas nebenori uogienių ar konservų, iš šaldytų vaisių irgi nieko gero neišeina, – pasakojo V. Pupeikienė. – Dabar tapo ypač madinga džiovinti burokėlius ir morkas, kurie liofilizuoti tampa panašūs į traškučius, todėl yra labai mėgstami vaikų. Juk sunku mažuosius įkalbinti valgyti daržoves.“ Verslininkė sakė, kad klientai daržoves, vaisius ar uogas turi atnešti švarius, nuvalytus, o taip, kaip pageidauja žmogus, smulkina ji pati. Kaip teigė pašnekovė, daržoves, vaisius ir uogas galima apdoroti nepjaustytus arba smulkinti juos gabaliukais, riekutėmis, skiltelėmis, šiaudeliais ir pan. Anot moters, klientams kartais tenka laukti ir dvi savaites, ir mėnesį, nes liofilizavimas nėra trumpas procesas – supjaustytas daržo ir sodo gėrybes reikia sušaldyti, paskui liofilizuoti įrenginyje.

Verslininkė apgailestavo, jog jos paslaugų kainos šiek tiek „kandžiojasi“, o kad verslas įsibėgėtų tikrai smagiai, įrenginys yra šiek tiek per mažas. V. Pupeikienė tikėjosi, kad vėl pasinaudojus parama ateityje turės galimybę plėstis ir įsigyti papildomos įrangos. „Paklausa yra, – tikino pašnekovė. – Tie, kurie turi vaikų, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, sveikai užaugina savo uogas, jas liofilizuoja ir siunčia vaikams. Juk džiovintos uogos sveria labai nedaug, bet energetine verte mažai kuo nusileidžia šviežioms.“ Moteris ateityje galvojo ne tik užsiimti smulkiais užsakymais, bet ir bendradarbiauti su bitininkais, kurie gamina produktus iš medaus, sumaišyto su liofilizuotais vaisiais ir uogomis (pavyzdžiui, svarainiais, citrinomis ar avietėmis). Pasak verslininkės, tokie gaminiai labai sveiki ir naudingi, nes sukaupia savyje ne tik medaus, bet ir džiovintų uogų bei vaisių gerąsias savybes. Taip pat dusetiškė svarstė galimybę gaminti mažas dovanėles, kuriose būtų supakuoti sveiki liofilizuoti produktai.

Yra pakeitimų

Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė, paraiškos pagal veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (kai verslo planui įgyvendinti mokama išmoka) bus priimamos nuo lapkričio 4 dienos iki šių metų pabaigos. Specialistė atkreipė dėmesį, jog šiais metais būsimi verslininkai turės galimybę pretenduoti tik į paramą, mokamą pareiškėjui kaip išmoka. Paramos modelio, kai kompensuojamos tinkamos finansuoti išlaidos, neliko.

Taip pat, anot D. Rutkauskaitės, šiek tiek keitėsi priemonės taisyklės, todėl atsirado kelios naujovės. Svarbiausias pasikeitimas, kaip sakė ŽŪM atstovė, kad nustatyta nauja didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti. Šiuo paraiškų priėmimo etapu pareiškėjai gali tikėtis gauti 100 procentų išmoką, siekiančią iki 17 220 eurų. Iš viso, pasak pašnekovės, šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 7 mln. eurų lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Kiti pakeitimai, specialistės teigimu, ne tokie reikšmingi, bet žinotini – keičiasi atrankos kriterijų balai. Anksčiau įsipareigojimas sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti ne mažiau kaip vieną nesezoninę darbo vietą buvo vertinamas 15 balų, dabar bus suteikiami 25 balai. Kriterijus, kad pareiškėjas (fizinis asmuo) arba pareiškėjo (juridinio asmens) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą buvo vertinamas 15 balų, dabar – tik 5 balais.

Išmoka – per du kartus

Kaip sakė D. Rutkauskaitė, ši priemonė labai populiari tarp pradedančiųjų verslininkų kaimo vietovėse. Anot jos, į paramą gali pretenduoti kaimuose registruoti fiziniai asmenys bei naujai įsteigti privatūs juridiniai asmenys, tik yra kelios sąlygos. T. y. šiuo paraiškų priėmimo etapu fiziniai asmenys bus tinkami pareiškėjai, jei nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. nėra vykdę ne žemės ūkio ekonominės veiklos arba per nurodytą laikotarpį ją vykdė mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne. Privatūs juridiniai asmenys turi būti registruoti ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos. Visi pareiškėjai turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, būti savarankiški. Savarankiškumo reikalavimas ūkininkams nėra taikomas.

Pasak specialistės, paramos gavėjui skirtą išmoką, siekiančią 17 220 eurų, kaip ir praėjusiais metais, numatyta išmokėti dviem dalimis – pusė projektui skirtos išmokos bus išmokėta per 10 darbo dienų po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, kita pusė – baigus tinkamai įgyvendinti verslo planą. ŽŪM atstovė teigė, jog antroji išmokos dalis bus išmokėta per ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios. Išmoka bus mokama, jei verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma. Verslo planas privalo būti tinkamai įgyvendintas, priešingu atveju likusi išmokos dalis nebus mokama, o jeigu išmokos dalis jau išmokėta, ji bus susigrąžinama.

Svarbu laikytis įsipareigojimų

D. Rutkauskaitė aiškino, kad paramą gavę fiziniai ar juridiniai asmenys turi vykdyti tam tikrus įsipareigojimus. Anot jos, svarbiausias reikalavimas įgyvendinant projektą pagal priemonę – iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti bent vieną darbo vietą, susijusią su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos. Sukurtą darbo vietą privaloma išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

Pasak specialistės, kiti svarbūs reikalavimai įgyvendinant projektą: pradėti įgyvendinti verslo planą ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, tinkamai įgyvendinti verslo planą, t. y. įsigyti numatytas investicijas, vykdyti pelningą ekonominę veiklą ir kt. Pašnekovė pabrėžė, jog pagal priemonės veiklos sritį neremiamos šios ekonominės veiklos: alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba jais; tabako gaminių gamyba ir prekyba jais; ginklų ir šaudmenų gamyba ir prekyba jais; azartinių lošimų ir lažybų organizavimas; didmeninė prekyba; finansinis tarpininkavimas, pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla (įskaitant virtualiųjų valiutų leidybą (gamybą) ir prekybą); draudimo ir pensijų lėšų kaupimo operacijos; nekilnojamojo turto operacijos; teisinės ir konsultavimo veiklos organizavimas, išskyrus konsultavimo veiklą buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais; medžioklė, gaudymas spąstais, medžioklės patirties sklaida ir su tuo susijusios paslaugos; elektros energijos gamyba, pardavimas ir paskirstymas; apgyvendinimo veikla, išskyrus stovyklaviečių veiklą; krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla; už paramos lėšas įgyto turto nuoma, išskyrus poilsio ir sporto reikmenų nuomą galutiniam vartotojui; žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė bei akvakultūra, išskyrus paslaugas žemės ūkiui, kaip nurodyta Paslaugų žemės ūkiui sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 „Dėl Paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“; paslaugų žemės ūkiui teikimo veikla, kai paraišką teikia pareiškėjas, vykdantis žemės ūkio veiklą.

MB „Du Stos“ asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą