(62)
| 
(0)
Kretinga yra nuostabi vieta jaukiai savaitgalio dienai praleisti – dvaro rūmai su visais metų laikais žaliuojančia oranžerija, senasis bernardinų vienuolynas… Tačiau vienas seniausių miestų Lietuvoje atveria ir daugiau paslapčių – grafų Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus duris.
Galima žvilgtelėti į tikrus sarkofagus
Naujosiose Kretingos kapinėse iš tolo akį traukia didžiulis, neogotikinių formų pastatas, primenantis bažnyčią. Tačiau iš tiesų tai vienas unikalesnių turistinių objektų visoje Lietuvoje – Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus, kuriame amžinam poilsiui atgulė vienos iš turtingiausių ir galingiausių Lietuvos giminių atstovai. O kretingiškiai mauzoliejų pavertė turistų traukos centru ir bendruomenės apeigų vieta.
Vietiniai čia traukia dėl įdomių veiklų, na o turistams smalsu pamatyti, kaip atrodo tikri kilmingųjų sarkofagai, ir išgirsti apie vieną garsiausių Lietuvos didikų giminę. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė pasakojo, kad koplyčios kriptoje (rūsyje) eksponuojami restauruoti grafų Tiškevičių sarkofagai, įkapės, istorinė medžiaga. Direktorės pavaduotojas Julius Kanarskas atkreipia dėmesį, kad čia palaidoto Juozapo Tiškevičiaus, gyvenusio XIX a., nuopelnų vienu atsikvėpimu išvardinti neįmanoma. „Palangos kurorto įkūrėjas, fabrikų, gamyklų ir pramonės dirbtuvių savininkas, pirmosios Lietuvoje hidroelektrinės, pirmosios Lietuvoje telefono linijos (kartu su kunigaikščiais Mykolu ir Bogdanu Oginskiais) įkūrėjas“, – vardijo pašnekovas. Ir tai tik sutrumpintas grafo veiklų sąrašas. Kartu su Juozapu čia amžiną ramybę surado ir jo žmona Sofija, anūkai, Užutrakio grafienė, o mįsle lieka čia besiilsintys nežinomos moters palaikai, datuojami XX a. 4 dešimtmečiu. Kilmingųjų sarkofagai buvo papuošti ornamentais, pagaminti iš cinko skardos, padengti alavu, su liūto letenos pavidalo kojomis. Ši vieta traukė ir nedorėlius – kapų plėšikai išdraskė tris sarkofagus, iš kurių labiausiai nukentėjo grafų Juozapo ir Sofijos.
Ši vieta įdomi ir dėl dar vienos priežasties. Architektūros žinovams, menotyrininkams knieti užsukti ir atidžiau apžiūrėti šią koplyčią, nes tai pirmasis šio stiliaus pastatas šalyje, gimęs pagal garsaus švedų kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Tik vėliau neogotika įžengė į kitus Lietuvos miestus.
„Koplyčia turistinis maršrutas nesibaigia – paėjėjus kiek toliau galima aplankyti Kretingos Lurdą, kunigo pranciškono Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos kapą bei grafų Tiškevičių rezidenciją, kurioje dabar įsikūręs Kretingos muziejus. Tai vieni lankomiausių objektų mieste, kurie sudaro vientisą, patrauklų turizmui maršrutą“,– apibendrino V. Kanapkienė.
Unikali proga išgirsti
Koplyčios-mauzoliejaus vieta buvo renovuota pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir pritaikyta edukacinei veiklai bei kultūriniam turizmui. O ką dar čia galima nuveikti? Koplyčioje veikia sakralinio meno ekspozicija, rengiami sakralinės muzikos koncertai. Paskutinysis buvo skirtas jos autoriaus K. E. Strandmano 155-osioms gimimo metinėms. Iki šiol galima aplankyti parodą apie šio talentingo architekto gyvenimą bei darbus. Koncerto metu ant koplyčios laiptų jo garbei koncertavo Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“. Iš kitų šalies vietų atvykusius čia domina unikali proga išgirsti giedant vadinamuosius Žemaičių Kalvarijos kalnus. Kelių valandų tradiciniame susibūrime ir giedojime dalyvauti gali visi norintys.
Koplyčioje vyksta ir įvairios Kretingos muziejaus edukacinės programos. Nemenko populiarumo sulaukia edukacijos darželinukams ir pradinukams – „Grafai Tiškevičiai“, „Kryždirbystė Kretingos krašte“, „Tavo gimtasis kraštas“. Per metus jas pasirenka net keliasdešimt klasių iš Kretingos, Klaipėdos ir Palangos ugdymo įstaigų. Vaikai supažindinami su grafais Tiškevičiais, architektūra ir netgi šiek tiek su XIX amžiaus didikų laidojimo papročiais.
Užsiėmime „Kryždirbystė Kretingos krašte“ moksleiviai aiškinasi senąsias ornamentų reikšmes ir patys piešia savo kryžius. Galiausiai senosiose miesto kapinėse apžiūri vienuolių ir pasauliečių antkapinius kryžius, skaito jų memorialinius įrašus žemaičių tarme.
Suaugę koplyčioje gali užsisakyti ekskursiją su gidu, kurios metu išgirs apie grafų Tiškevičių nuopelnus Kretingai ir norą šiame mieste likti amžinai, dėl ko ir atsirado ši koplyčia. Kretingos muziejaus darbuotojai primena, kad nemokamai koplyčia duris atveria šventinėmis lapkričio 1 ir 2-ąją dienomis. Lankytojai gali uždegti žvakutes, kurių tuomet čia įsižiebia net keli šimtai. Šio unikalaus pastato šeimininkai kviečia čia užsukti visus, taip pat ir kaimyninių rajonų gyventojus. Daugiau informacijos apie šią vietą galima rasti www.kretingosmuziejus.lt, feisbuko paskyroje „Kretingos muziejus“.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo veiksmų programos prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ lėšomis.
Užsak. Nr. 025