(0)„Mačiau internete“, – tokį sakinį turbūt kiekvienas esame girdėję ir ne kartą. Kartais net ir klausti nereikia, kur tiksliai žmogus matė: „Facebook“ buvo“, „kažkas atsiuntė“ „per YouTube“, „žmogus gerai paaiškino“. O jeigu dar pasakė kaimynas, kuris „šitais dalykais domisi“, informacija beveik įgauna oficialaus dokumento statusą. Bet šiandien tai jau rimta. Informacijos apstu, bet jos gausa nebūtinai reiškia, kad žinome daugiau. Priešingai – mums tampa vis sunkiau atskirti, kur yra faktas, kur nuomonė, kur pusė tiesos, o kur sąmoningas bandymas paveikti mūsų požiūrį.
Gediminas Anužis, konsultacinės įmonės „Grand Partners“ verslo konsultantas, ugdymo partneris Asmeninio archyvo nuotr.
Propaganda nebūtinai atrodo kaip propaganda
Išgirdę žodį „propaganda“ dažnai įsivaizduojame plakatą, šūkį arba labai akivaizdų melą. Šiuolaikinė propaganda dažniausiai veikia subtiliau. Efektyviausias melas – nebūtinai visiškai išgalvotas. Dažnai paimamas tikras faktas, ištraukiamas iš konteksto, prie jo pridedama emocinga antraštė, nutylimos nepatogios aplinkybės ir žmogui paliekama pačiam padaryti pageidaujamą išvadą. Dar geriau veikia tai, kas sukelia stiprią emociją. Pavyzdžiui: „Jie nuo jūsų tai slepia“, „Žiniasklaida apie tai nekalba“, „Pažiūrėkite, kol neištrynė.“
Kai perskaitę norime nedelsdami pasipiktinti, išsigąsti arba persiųsti žinutę penkiems pažįstamiems, štai tada kaip tik ir verta nieko nespausti. Nes propaganda dažniausiai pirma taikosi ne į mūsų protą. Ji taikosi į emociją.
„Bet juk apie tai kalba visi“
Čia slypi dar viena mūsų mąstymo silpnybė. Psichologijoje gerai žinomas vadinamasis iliuzinės tiesos efektas: kuo dažniau girdime tą patį teiginį, tuo labiau jis pradeda atrodyti pažįstamas, o pažįstamumą mūsų smegenys gali supainioti su patikimumu. Tyrimai rodo, kad kartojimas gali sustiprinti tikėjimą klaidingu teiginiu net tada, kai žmogus turi žinių, leidžiančių juo abejoti (šaltinis: https://www.apa.org). Todėl argumentas „apie tai jau daug kur rašo“ pats savaime dar nieko neįrodo. Kartais „daug kur“ reiškia, kad viena nepatikrinta žinutė buvo nukopijuota šimtą kartų. Socialiniai tinklai čia turi dar vieną savybę. Jei dažniau spaudžiame ant tam tikro pobūdžio turinio, platformos, mums jo pradeda rodyti vis daugiau. Po kurio laiko gali pasirodyti, kad „visi taip galvoja“. Tačiau iš tiesų mes tiesiog vis dažniau matome tai, su kuo jau esame linkę sutikti.
Protingi žmonės taip pat apsigauna
Man atrodo, svarbu atsisakyti vienos labai patogios iliuzijos – kad propaganda veikia tik neišsilavinusius, naivius arba „kitus“ (bet ne mane). Deja – veikia mus visus. Ir kuo labiau esame įsitikinę, kad mūsų paveikti neįmanoma, tuo mažiau tikriname savo pačių įsitikinimais. Vadovavimo mokymuose dažnai kalbu apie atsakomybę. Ji prasideda ne tada, kai vadovaujame šimtui žmonių. Ji prasideda nuo gebėjimo vadovauti sau. Informaciniame pasaulyje tai reiškia labai paprastą dalyką: prieš formuodamas nuomonę ar perduodamas informaciją kitam žmogui, prisiimu atsakomybę bent minimaliai pasitikrinti, ką platinu. Europos Komisija būtent kritinį mąstymą ir medijų raštingumą įvardija kaip vienus svarbiausių visuomenės atsparumo informacijos manipuliavimui elementų (šaltinis: European Commission).
Penkios sekundės prieš paspaudžiant „Dalintis“
Nebūtina tapti profesionaliu faktų tikrintoju. Kartais užtenka kelių paprastų klausimų.
Kas tai pasakė? Ar žinau pirminį šaltinį, ar matau tik kažkieno persiųstą ekrano nuotrauką?
Kur faktai? Ar pateikiami duomenys, dokumentai, nuorodos, ar tai tik stipri nuomonė?
Ar tą patį patvirtina kiti patikimi šaltiniai? Ko ši žinutė siekia iš manęs: informuoti, išgąsdinti, supykdyti, supriešinti? Ir turbūt pats nepatogiausias klausimas: Ar aš tuo tikiu todėl, kad tai pagrįsta, ar todėl, kad tai patvirtina kuo ir norėjau tikėti? Šis paskutinis klausimas aktualus mums visiems.
Atsparumas prasideda ne nuo valstybės
Kai kalbame apie informacines grėsmes, dažnai tikimės, kad jas išspręs institucijos, žiniasklaida, technologijų bendrovės ar dar kas nors. Jų atsakomybė neabejotinai didelė. Tačiau dalį atsakomybės prisiimame kiekvienas. Informacija plinta todėl, kad kažkas spaudžia mygtuką „Dalintis“. Gandas gyvena todėl, kad kažkas jį papasakoja kitam. Manipuliacija tampa veiksminga tada, kai nustojame klausti: „Iš kur aš tai žinau?“
Man asmeninė lyderystė reiškia ne tik gebėjimą priimti sprendimus. Ji reiškia ir gebėjimą kartais sustoti, suabejoti savo paties pirmine reakcija. Todėl, kai gausite žinutę su prierašu „būtinai persiųsk, pasidalink“, galime tiesiog nepersiųsti. Bent tol, kol nepasitikrinote, neįsitikinote. Šiais laikais tai reiškia taip pat labai atsakingą pilietinį veiksmą.
Parengė Laima SENDRAUSKIENĖ, „Mūsų žodis“
