(0)Visuomenėje diskutuojant apie galimas krizes bei ekstremalias situacijas, gyventojams kyla klausimų: kaip tinkamai kiekvienas gyventojas turi būti pasirengęs galimai dienai X? Kretingos rajono savivaldybės administracijos parengties pareigūnas (patarėjas) Rolandas Pocius tikino, kad atsakomybė už saugumą prasideda nuo kiekvieno mūsų namų.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos parengties pareigūnas (patarėjas) Rolandas Pocius Asmeninio archyvo nuotr.
Svarbiausia taisyklė – 72 valandos
Pagrindinis kiekvieno šeimos nario uždavinys – gebėti savarankiškai išgyventi bent pirmąsias tris paras – 72 valandas. „Įvykus didelio masto nelaimei, tarnybų pagalba pirmosiomis valandomis gali būti apribota, o parduotuvės ar kitos paslaugos – neprieinamos. Būtent todėl būtina iš anksto pasirūpinti būtiniausiais ištekliais“, – kalbėjo „Vakarų Lietuvai“ parengties pareigūnas.
R. Pocius patarė namuose turėti pakankamai vandens – apie 12 litrų vienam asmeniui trims paroms. Vandenį geriausia laikyti mažesniuose buteliuose, kad atidarius jis ilgiau išliktų švarus.
Maistui reikėtų rinktis ilgai negendančius produktus, kuriems paruošti nereikia daug laiko ar karšto vandens: mėsos, daržovių konservus, kruopas, aliejų, cukrų, druską, medų ir arbatą. Būtina nepamiršti rankinio konservų atidarytuvo. „Taip pat taikykite taisyklę naujus produktus dėti už senesnių, kad pirmiausia suvartotumėte tuos, kurių galiojimas trumpesnis“, – atkreipė dėmesį specialistas.
Be maisto ir vandens, namuose privalu turėti pirmosios pagalbos vaistinėlę, nuolat vartojamų vaistų atsargą. Svarbiausius asmens ir nuosavybės dokumentus ar jų kopijas reikia laikyti vandeniui nepralaidžiame aplanke.
„Taip pat pasirūpinkite prožektoriumi, radijo imtuvu su atsarginėmis baterijomis, įkrautu išoriniu akumuliatoriumi (powerbanku), grynaisiais pinigais, šiltais drabužiais bei higienos priemonėmis. Iš anksto susidėkite ir išvykimo krepšį, jei tektų skubiai palikti namus“, – vardijo R. Pocius.
Šeimos veiksmų planas
Ekstremali situacija reikalauja greitų sprendimų, todėl šeimos veiksmų planą R. Pocius ragina aptarti dar esant ramiai situacijai: „Numatykite dvi susitikimo vietas: vieną netoli namų, kitą – už gyvenvietės ribų, jei grįžti į namus būtų neįmanoma.“
Kilus ekstremaliai situacijai reikėtų nusimatyti ir vieną asmenį, gyvenantį kitame mieste, kuriam visi šeimos nariai praneš savo buvimo vietą. Kai vietiniai tinklai perkrauti, skambutis ar žinutė kitą regioną gali pasiekti lengviau. Nutrūkus ryšiui, geriau rašyti trumpąsias žinutes (SMS). „Būtinai ant popieriaus užrašykite svarbiausius telefonų numerius – išsikrovus telefonui jų neprisiminsite. Iš anksto išsiaiškinkite, kaip mokykla ar darželis elgiasi krizės metu, bei susitarkite, kas pasiims vaikus. Jei nelaimė užklumpa skirtingose vietose, kiekvienas pirmiausia pasirūpina savo saugumu artimiausioje saugioje vietoje ir tik pavojui praėjus renkasi sutartoje vietoje. Numatykite ir tai, kas pasirūpins augintiniais bei pagalbos reikalingais artimaisiais“, – paaiškino parengties pareigūnas.
Klaida – nepatikrintos informacijos platinimas
Nelaimei artėjant, gyventojai perspėjami sirenomis, kurios kaukia apie 3 minutes. Jos išgirdus būtina iškart įsijungti LRT radiją ar televiziją, kur pateikiama oficiali informacija. Perspėjimai siunčiami ir į mobiliuosius telefonus per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) sistemą. Pranešimuose nurodomi oro pavojaus lygiai: geltona reiškia tikėtiną oro pavojų (reikia pasiruošti ir išsiaiškinti saugią vietą), raudona – oro pavojų (nedelsiant eiti į priedangą), balta – pavojaus pabaigą.
Gavus pranešimą į telefoną, gyventojai turi išlikti ramūs ir perskaityti nurodymus – jie yra svarbesni už bendras rekomendacijas. Po to įspėti kaimynus ir artimuosius, tačiau neskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 vien tik pasiteirauti informacijos. „Kilus oro pavojui, skubėkite į artimiausią priedangą. Jei jos nėra, laikykitės „dviejų sienų taisyklės“: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos (tinka rūsys, koridorius, vonios kambarys be langų). Venkite langų, balkonų ir viršutinių aukštų“, – akcentavo specialistas.
Sprendimą dėl gyventojų evakavimo priima Vyriausybė arba savivaldybės meras. Gavus nurodymą evakuotis, būtina skubiai vykti į nurodytą surinkimo punktą pasiėmus išvykimo krepšį. Esant cheminiam ar radioaktyviajam užterštumui, vykti privaloma per tarpinį evakavimo punktą. Visas priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių vietas galima rasti LT72 svetainėje, programėlėje, savivaldybių interneto svetainėje. „Priedanga skirta trumpam pasislėpti nuo pavojaus (kelioms valandoms), o kolektyvinės apsaugos statiniuose gyventojai gali būti ilgesnį laiką, gauti laikiną pastogę ir pagalbą“, – paaiškino R. Pocius.
Senjorams ir neįgaliesiems rekomenduojama iš anksto susitarti su kaimynais ar socialiniais darbuotojais, kas padės evakuacijos metu. Neįgalieji savo pagalbos poreikius taip pat gali užregistruoti platformoje lt72.lt. Turintys klausos ar regos negalią turėtų paprašyti artimųjų pranešti apie pavojų, o naudojantys elektra veikiančius medicinos prietaisus – pasirūpinti atsarginiu maitinimo šaltiniu.
„Didžiausia nepasirengusių žmonių klaida – nepatikrintų interpretacijų platinimas socialiniuose tinkluose bei reagavimas į gąsdinančias antraštes“, – tikino parengties pareigūnas, gyventojus paraginęs informaciją sekti tik oficialiuose kanaluose: svetainėje LT72, LRT radijuje bei televizijoje, PAGD ir savivaldybės puslapiuose.
Edita KALNIENĖ
„Pajūrio naujienos“
