Vaikystėje biržietis Nojus Ambrazevičius svajojo tapti astronautu. Tačiau metams bėgant, kai į gyvenimą ėmė žvelgti realistiškiau, vaikino akys nukrypo ne į tolimas planetas, o į gimtąją žemę. Šiandien Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Tabokinės kaime, ūkininkaujantis 23-jų Nojus – ne tik perspektyvus jaunosios kartos ūkininkas, bet ir tikra interneto žvaigždė. Socialiniuose tinkluose autentiška biržietiška tarme prabilęs vaikinas jau subūrė daugiau nei 64 tūkst. sekėjų auditoriją, kuriai kasdien rodo tikrąjį, nepagražintą kaimo gyvenimą, o jo ūkyje ganosi hailendų veislės galvijai, įsigyti pasinaudojus parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.

Jaunasis ūkininkas Nojus užsiima augalininkyste ir augina išskirtinius, iš Škotijos kalnų kilusius hailendų veislės galvijus. Be to, savo gyvenimo akimirkomis dalijasi socialiniuose tinkluose.
Pirko išskirtinių galvijų
Nojaus šeima ūkyje, užimančiame apie 700 hektarų, daugiausia užsiima augalininkyste – augina kviečius, rapsus, miežius, taip pat kiek mažiau pupų, avižų bei kvietrugių. Tačiau grįžęs iš Vilniaus, kur studijavo ir dirbo, į gimtąjį kraštą vaikinas suprato norintis kurti ir šį tą savo – turėti savarankišką kryptį, kuri leistų įrodyti, jog jaunas žmogus kaime gali ne tik tęsti tėvų tradicijas, bet ir įnešti naujų vėjų.
Lūžio tašku Nojaus ūkininkavimo kelyje tapo 2025-ieji metai, kai jis pasinaudojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ parama. Būtent ši paspirtis leido jaunajam ūkininkui įgyvendinti seną sumanymą – imtis gyvulininkystės ir įsigyti išskirtinių, iš Škotijos kalnų kilusių hailendų veislės galvijų.
Šios gauruotos, įspūdingais ragais pasipuošusios karvės, kurias Nojus švelniai vadina „meškiukais“, yra itin nereiklios ir puikiai prisitaikiusios prie atšiauresnių gamtos sąlygų – jas visus metus galima laikyti lauke, tereikia įrengti pašiūrę, kurioje gyvuliai galėtų pasislėpti nuo prastesnių orų. Šiandien Nojaus bandoje – 21 gyvulys.
Nors žiemos mėnesiais didieji lauko darbai sustoja, rūpesčių ūkyje netrūksta ištisus metus, kasdienis ritualas – kelionė pas savo bandą. Karvutes, kurios visos turi vardus, būtina ne tik pašerti ir pagirdyti, bet ir pakalbinti, kad gyvendamos tarp miškų nesulaukėtų ir priprastų prie žmogaus.
„Mano kuriami filmukai apie kaimo gyvenimą smagūs, bet už jų slepiasi daug tikrai sunkaus triūso. Niekas gyvenime neateina lengvai. Reikia daug dirbti ir būti labai atkakliam, kad kas nors pasikeistų į gerąją pusę“, – sako Nojus, dabar svajojantis ir apie nuosavus namus.
Ką siūlo ES parama?
Nojaus istorija aiškiai parodo, kad suderinus jaunatvišką energiją ir Europos Sąjungos teikiamas galimybes, kaime galima sukurti modernų, tvarų ir pelningą ūkį. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ būtent ir yra skirta tam, kad pritrauktų jaunus žmones į žemės ūkį, padidintų jų ūkių ekonominį pajėgumą, paskatintų kurti naujas darbo vietas ir palengvintų tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse.
Investicinė parama pagal šią priemonę jaunuosius ūkininkus pasiekia dviem būdais – dotacijomis ir lengvatinėmis paskolomis. Šiuo metu tebegalioja tęstinis kvietimas (iki 2027 metų vidurio) teikti paraiškas būtent lengvatinėms paskoloms.
Ši finansinė priemonė suteikia jauniesiems ūkininkams galimybę pasinaudoti finansiniais ištekliais itin palankiomis sąlygomis. Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o vienam galutiniam naudos gavėjui – tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui – iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola. Parama skiriama žemės ūkio produktų pirminei gamybai bei ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, o vienintelė išimtis – veikla, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius.
Be to, atnaujintose taisyklėse numatytos dar palankesnės sąlygos verslo augimui. Ilgiausias paskolos, skirtos investicijoms, laikotarpis dabar gali siekti net 10 metų, o lengvatinės paskolos laikotarpis apyvartiniam kapitalui padengti gali trukti iki 5 metų nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo (anksčiau bendras ilgiausias paskolos terminas siekė vos penkerius metus).
Kas gali kreiptis?
Lengvatinės paskolos pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ gali siekti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai. Kreipiantis fiziniam asmeniui, jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 40 metų – tais metais, kai pirmą kartą teikiama paraiška, paraiškos teikimo dieną jam dar turi būti nesuėję 41 metai. Pareiškėjo vardu privalo būti registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda, jis pats turi priimti sprendimus dėl ūkio valdymo, vykdyti ilgalaikę kontrolę, būti finansiškai atsakingas bei prisiimti su veikla susijusią riziką. Į paramą gali pretenduoti ir juridiniai asmenys, kurių vardu registruota žemės ūkio valda, o visi dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kiti), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų.
Svarbus reikalavimas norintiems gauti finansavimą yra kompetencija, įrodanti pasirengimą ūkininkauti. Pareiškėjas turi turėti žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą, o šį kriterijų atitinka ir ne žemesnio kaip trečio kurso šių sričių studentai. Tačiau kelias atviras ir tiems, kurie diplomų neturi – kompetencija gali būti įgyta išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus bei kursus, turint ne trumpesnę kaip vienerių metų praktinę ūkininkavimo patirtį arba savo vardu Ūkininkų ūkio registre įregistravus ūkį ir pirmą kartą steigiantis kaip jo valdytojui. Jei paraišką teikia juridinis asmuo, šią kompetenciją privalo turėti vienasmenis valdymo organas bei ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir dalyvių.
Kaip rodo Biržų krašto ūkininko N. Ambrazevičiaus pavyzdys, šiuolaikinis kaimas laukia veržlių, idėjų nestokojančių žmonių. O tiems, kurie turi ryžto dirbti ir kurti, tačiau ieško patikimo pradinio kapitalo, iki 2027 m. vidurio tebegaliojantis kvietimas pasinaudoti lengvatine ES paskola gali tapti pirmuoju ir svarbiausiu žingsniu nuosavo ūkio link.
Daugiau informacijos apie šią paramos priemonę galite rasti NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos) ir ILTE svetainėse.
Nojaus Ambrazevičiaus archyvo nuotr.
Užsak. Nr. 037.

(0)
