(0)Sausio 16 dieną Skuodo muziejuje įvyko dviejų kūrėjų – vilnos vėlėjos Audros Hansen ir metalo skulptoriaus Audriaus Kasparo – parodos „Dvylika brolių vilnos keliu“ atidarymas. Ši paroda tarsi pakvietė susirinkusius leistis į jutiminę kelionę, kurioje susitinka du iš pirmo žvilgsnio kontrastingi, bet netikėtai darniai susiliejantys amatai.
Parodos atidarymas prasidėjo Skuodo muziejaus edukatorės Daivos Budrienės kvietimu pasiklausyti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Ginto Andriekaus saksofonu atliekamo muzikos kūrinio. Jo atliekama muzika renginyje skambėjo ne kartą, kurdama ypatingą atmosferą.
Parodos bendraautoriai A. Hansen ir A. Kasparas. Nuotraukos autorės.
Pasak renginio vedėjos D. Budrienės, dviejų kūrėjų paroda eksponuoja dvi iš pažiūros skirtingas, bet kartu vienodai gyvas medžiagas – vilnos švelnumą ir metalo tvirtumą, o bendraautorius sieja ne tik sutampantys vardai, gimimo metai, bet ir bendra pasaulėjauta, artimas ryšys su gamta bei pagarba amatui.
Pristatydama autorius muziejaus edukatorė su jais supažindino: Audra, kilusi iš Apuolės kaimo, savo kūrybinį kelią pradėjo nuo vilnos vėlimo. Nuo 2007 metų šis amatas tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi ir nuolatine kūrybine išraiška. Menininkės darbų spektras itin platus – nuo švelnių veltinių iki vilnos ir šilko suknelių. Jos kūriniai pasklidę ne tik po Lietuvą, bet ir po daugelį pasaulio šalių, o kurį laiką lietuvės kurtos vilnos ir šilko suknelės puošė Norvegijos moteris. Dirbdama su natūralia, ekologiška vilna, skuodiškė kuria drabužius, aksesuarus ir kitus meniškus gaminius, o didžiausias įvertinimas Audrai yra žinojimas, kad jos kūriniai iki šiol dėvimi, mylimi ir gyvena savo gyvenimą.
Audrius – Mosėdžio miestelio metalo skulptorius, menininkas, kalvystės meistras, gimęs per audrą ir save vadinantis „audruos vāko“, nors jo kūryboje vyrauja žemaitiškas santūrumas ir ramybė. Nuo 2004 metų jis specializuojasi dekoratyvinėje kalvystėje, kurdamas vienetinius juodojo metalo darbus, dažnai derinamus su akmeniu, medžiu, stiklu ar antikvariniais elementais. Jis yra tautodailininkų sąjungos narys, o nuo 2021 metų pripažintas meno kūrėjas. Menininko kūriniai buvo eksponuojami Lietuvos Respublikos Seime, tarptautiniuose kalvių renginiuose ir iškeliavę į daugelį pasaulio šalių.
Apibūdindama parodą renginio vedėja sakė, kad ši – tai dviejų skirtingų medžiagų, susitinkančių ne kaip priešingybės, bet kaip du kūrybos poliai ir papildantys vienas kitą, dialogas. Paroda – lyg pasakojimas apie rankų darbą, tradiciją ir kūrėjus, kurie savo amatu kalba tyliai, bet labai įtakingai. D. Budrienė susirinkusius kvietė įsiklausyti į šį dialogą, pažinti kūrinius iš arti, leisti sau pajusti, kaip gyvai gali skambėti vilna ir geležis, kai juos paliečia tikri meistrai.
A. Hansen sakė savęs nelaikanti menininke – jai artimesnis amatininkės apibūdinimas. Kalbėdama apie parodos idėją ji kėlė klausimą: kodėl vilna ir metalas? Pasak kūrėjos, vilna dažniausiai suvokiama kaip minkšta, plastiška, šilumą teikianti medžiaga. Bet ir metalas, veikiamas karščio, taip pat tampa paklusnus, lengvas ir minkštas. Todėl, anot Audros, jos ir Audriaus kūrybinis susijungimas šiai parodai nėra atsitiktinis. Nuo pat abiejų amato pradžios, dar važinėdami po muges, jie nuolat skatino ir palaikė vienas kitą kūrybiniame kelyje. Skuodiškė išsakė nuoširdžius linkėjimus bendraautoriui Audriui, padėkojo muziejaus darbuotojams ir edukatorei Daivai, taip pat Rūtai Ronkauskienei, pirmajai „Mūsų žodžio“ laikraštyje pristačiusiai jos kūrybą. Didelę padėką ji skyrė ir „Mūsų žodžio“ korespondentei Laimai Sendrauskienei, kurios straipsniai sulaukė didelio skaitytojų dėmesio ir atvėrė kelią į platesnį žmonių ratą. Audra padėkojo Elenai Katkuvienei, prieš kelerius metus fotografavusiai jos vėlimo darbus, bei visiems susirinkusiesiems, skyrusiems savo laiką bei dėmesį parodos atidarymui. Menininkė plačiau pristatė vieną iš savo naujausių darbų, kuriame dera ypatinga vilna iš Norvegijos, laukinis šilkas su matomais šilkverpio kokonų likučiais ir lietuviškas linas. Kūrėja per atstumą nuoširdžiai padėkojo žmonėms, kurių dėka šios medžiagos atkeliavo pas ją ir tapo kūrybos dalimi.
Prisistatydamas kalvis Audrius sakė, kad nieko naujo apie save nepapasakos, ko nežino kiti. Pirmiausia mosėdiškis padėkojo savo mamai, kuri, jo žodžiais, yra priežastis, kodėl jis yra toks, koks yra, ir gali kurti dalykus, teikiančius žmonėms džiaugsmą. Jis palinkėjo mamai sveikatos ir ilgų gyvenimo metų, nes ji sausio 15 d. jau atšventė savo 84-ąjį gimtadienį.
Skuodo muziejaus direktorė Živilė Sendrauskienė padėkos žodžius išsakė parodos autoriams ir visiems susirinkusiesiems, akcentuodama, jog labai vertina galimybę būti šalia kuriančių žmonių, kurie džiugina ne tik akis, bet ir širdis.
Dėkodama už parodą ir sveikindama savo bei Savivaldybės mero ir Tarybos narių vardu parodos autoriams gražius žodžius skyrė Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorė Levutė Staniuvienė. Menininkus gėlėmis ir nuoširdžiais linkėjimais pasveikino jų artimieji bei draugai ir įsiamžino foto kadruose ne tik su jais, bet ir jų kūrybos darbais. Abu parodos autoriai nuoširdžiausias padėkas išsakė visiems muziejaus darbuotojams, kūrybiškai išeksponavusiems jų darbus.
Paroda, kviečianti susimąstyti apie tradicijas, vilnos švelnumą, metalo tvirtumą ir nepaprastą kūrybiškumą Skuodo muziejuje lankytojams atvira nuo sausio 19 d. iki vasario 20 d.
Elena KATKUVIENĖ