(0)Kai kalbame apie stiprias šeimas, dažniausiai matome tik rezultatą – gausų būrį vaikų, anūkų, bendras nuotraukas per šventes ir šypsenas. Tačiau už viso to slypi dešimtmečiai kasdienybės: ankstyvi rytai, sunkūs darbai, rūpesčiai, sprendimai, kuriuos tenka priimti kartu, ir tylus pasiryžimas eiti vienu keliu.
Liudos ir Kazimiero Šmitų gyvenimo istorija prasidėjo daugiau nei prieš 60 metų. Ji – iš gausios Baranauskų šeimos, jis – iš darbščių Šmitų namų. Abu nuo mažens augo aplinkoje, kurioje buvo savaime suprantama padėti vienas kitam, gerbti vyresnius ir vertinti darbą. Galbūt būtent todėl jų pažintis, prasidėjusi jaunystėje Užluobės kaime, tapo ne trumpu jausmų proveržiu, o viso gyvenimo sąjunga.
Per tuos metus jie kartu sukūrė tai, ką šiandien būtų galima pavadinti tikru šeimos medžiu. Užaugino penkis vaikus, kiekvienam suteikė galimybę mokytis, ieškoti savo kelio ir kurti gyvenimą. Nors dirbo tuomečiame kolūkyje, stengėsi, kad namuose netrūktų ne tik duonos, bet ir šilumos.
Vaikai prisimena, kad jų namuose viskas buvo daroma kartu: dirbta, mokytasi, spręstos problemos. Vyresni padėdavo jaunesniems, vieni kitus pamokydami, paskatindami. Tėvai neskaitė ilgų pamokslų apie gyvenimo vertybes – jie tiesiog rodė pavyzdį. Darbštumas, sąžiningumas, pagarba žmogui ir atsakomybė buvo ne žodžiai, o kasdienybė.
Šiandien penkios Šmitų atžalos gyvena skirtingose vietose, dirba įvairius darbus, augina savo vaikus ir anūkus. Šios šeimos šaknys tebėra Skuodo krašte, bet kai kurios šakos jau pasiekė Airiją, Angliją, Švediją ir kitus pasaulio kampelius. Kiekvienas pasirinko savo gyvenimo kryptį, bet visus jungia tie patys namai, tėvai ir tos pačios vertybės.
Dabar Liudą ir Kazimierą džiugina dvylika anūkų ir penki proanūkiai. Vieni kuria verslus, kiti dirba medicinos, finansų, technologijų srityse, tarnauja visuomenei ar gina savo šalį. Tai geriausias įrodymas, kad prieš daugelį metų pasėti darbštumo ir atsakomybės grūdai davė vaisių.
Vis dėlto didžiausias Šmitų turtas nėra skaičiai. Ne penki vaikai, ne dvylika anūkų ir net ne penki proanūkiai. Didžiausias jų turtas – tai gebėjimas po tiek metų vis dar susėsti prie vieno stalo. Susirinkti per Kalėdas, Velykas, jubiliejus. Dalintis prisiminimais, juoku ir paprastais pokalbiais. Džiaugtis, kad tėvai, seneliai ir proseneliai vis dar yra šalia.
2023-iaisiais visa šeima susirinko paminėti Liudos ir Kazimiero deimantinių vestuvių. Tai buvo ne tik gražios sukakties šventė. Tai buvo 60-ies bendro gyvenimo metų įvertinimas, per kuriuos buvo ir džiaugsmo, ir rūpesčių, ir sunkaus darbo. Svarbiausia, kad visa tai buvo išgyventa kartu.
Šiemet, pagerbiant Šmitus už pavyzdingą tėvystę, pagerbta karta, kuri tyliai kūrė savo gyvenimus, negalvodama apie apdovanojimus, o tikėdama, kad vaikus reikia auginti darbu, pavyzdžiu ir meile.
Sandra PETRAUSKAITĖ
Nuotrauka iš Alinos SAKALAUSKSIENĖS archyvo