(0)Kai skola negrąžinama laiku, pirmiausia dažniausiai pakanka priminti apie mokėjimą. Tačiau jei skolininkas vis nukelia atsiskaitymo datą, nereaguoja į žinutes arba vengia konkrečiai pasakyti, kada grąžins pinigus, vien neformalaus priminimo gali nebeužtekti. Tokiose situacijose galima pereiti prie oficialesnio bendravimo – raštiško raginimo atsiskaityti.
Toks dokumentas leidžia aiškiai įvardyti skolą, jos pagrindą, atsiskaitymo terminą ir lūkesčius skolininkui. Tačiau kuo oficialus raštas skiriasi nuo paprastos žinutės ir kada jį iš tiesų verta siųsti?
Paprastas priminimas ir oficialus raštas – kuo jie skiriasi?
Paprastas priminimas dažniausiai yra pirmas žingsnis. Tai gali būti SMS žinutė, elektroninis laiškas ar kitas trumpas kreipimasis, kuriuo žmogui primenama apie pradelstą mokėjimą. Jei skolininkas pripažįsta skolą ir yra pasirengęs greitai atsiskaityti, sudėtingesnio dokumento gali ir neprireikti.
Oficialus raštas yra konkretesnis. Jame išdėstomos pagrindinės skolos aplinkybės, nurodoma tiksli suma ir nustatomas terminas, iki kada tikimasi atsiskaitymo. Prireikus taip pat galima informuoti apie galimus tolesnius veiksmus, jeigu skola ir toliau nebūtų grąžinama.
| Paprastas priminimas | Oficialus raštas skolininkui |
| Trumpa žinutė, laiškas ar skambutis | Formaliai parengtas dokumentas |
| Informacijos dažniausiai nedaug | Aiškiai išdėstomos skolos aplinkybės |
| Gali nebūti konkretaus termino | Nurodoma konkreti atsiskaitymo data |
| Dažniausiai naudojamas kaip pirmas žingsnis | Tinka, kai priminimai nepadeda |
| Tonas gali būti neformalus | Tonas dalykiškas ir konkretus |
| Pagrindinis tikslas – priminti | Pagrindinis tikslas – aiškiai pareikalauti atsiskaityti |
Todėl oficialus raštas nėra tiesiog ilgesnė žinutės versija. Jis skirtas aiškiau suformuluoti kreditoriaus reikalavimą ir suteikti skolininkui konkrečią galimybę įvykdyti savo įsipareigojimą.
Kokią informaciją turi pateikti raštas skolininkui?
Dokumento forma pati savaime nėra svarbiausia. Daug daugiau reikšmės turi jo turinys. Skolininkui turi būti aišku, apie kokią skolą kalbama, kokia suma yra nesumokėta ir ko iš jo tikimasi.
Rašte verta nurodyti:
- kreditoriaus ir skolininko duomenis;
- negrąžintos skolos sumą;
- skolos atsiradimo pagrindą;
- datą, kada turėjo būti atsiskaityta;
- priskaičiuotus delspinigius, jei jie taikomi;
- konkretų terminą skolai grąžinti;
- atsiskaitymo rekvizitus;
- informaciją apie galimus tolesnius veiksmus.
Svarbu nepalikti skolininkui spėlioti. Pavyzdžiui, formuluotė „prašome kuo greičiau atsiskaityti“ nėra tokia aiški kaip konkretus terminas, nurodantis, iki kurios datos turi būti sumokėta konkreti suma. Jeigu reikia parengti tokį dokumentą, galima pasinaudoti raginimo susimokėti skolas dokumentu ir jį pritaikyti pagal konkrečią situaciją.
Kada skolininkui verta siųsti oficialų raštą?
Oficialus raštas nebūtinai turi būti siunčiamas iš karto, vos praleidus mokėjimo terminą. Jeigu vėlavimas nedidelis, o skolininkas palaiko ryšį ir pripažįsta, kad turi atsiskaityti, paprasto priminimo gali pakakti.
Oficialesnis kreipimasis tampa aktualesnis, kai:
- skolininkas kelis kartus nukelia mokėjimo datą;
- ankstesni priminimai nesulaukia rezultato;
- žmogus nebeatsako į žinutes ar laiškus;
- nėra aišku, kada skola bus grąžinta;
- kyla ginčas dėl skolos;
- skolos suma yra didesnė ir jos negalima tiesiog palikti be dėmesio.
Tokiu atveju raštas padeda pereiti nuo neformalaus bendravimo prie aiškiai išreikšto reikalavimo atsiskaityti.
Kaip nustatyti terminą skolai grąžinti?
Vienas svarbiausių tokio rašto elementų yra konkreti data. Skolininkui turi būti aišku, iki kada jis gali įvykdyti savo įsipareigojimą.
Neapibrėžtas prašymas „sumokėti artimiausiu metu“ palieka daug vietos naujiems atidėliojimams. Konkreti data sukuria aiškų atskaitos tašką ir kreditoriui, ir skolininkui.
Taip pat verta nurodyti, kokią tiksliai sumą reikia sumokėti ir kaip tai padaryti. Jei yra delspinigių ar kitų papildomų sumų, jos turėtų būti aiškiai išskirtos, kad nekiltų neaiškumų dėl galutinės mokėtinos sumos.
Ar oficialus raštas reiškia kreipimąsi į teismą?
Ne. Pats kreditoriaus siunčiamas oficialus raštas savaime nereiškia, kad jau pradėtas teisminis ar priverstinio išieškojimo procesas.
Dažnai tai yra būdas dar kartą suteikti skolininkui galimybę atsiskaityti savanoriškai. Rašte galima aiškiai nurodyti, kad nesumokėjus iki nustatyto termino bus vertinami tolesni skolos išieškojimo būdai.
Svarbu atskirti tokį kreditoriaus dokumentą nuo dokumentų, siunčiamų jau vykdymo procese. Pastarieji turi kitą paskirtį ir teisinį statusą.
Todėl oficialus raginimas neturėtų būti suprantamas kaip automatinis „grasinimas teismu“. Jo esmė – aiškiai informuoti skolininką apie neįvykdytą prievolę ir nustatyti konkretų terminą jai įvykdyti.
Kodėl oficialiame rašte nereikėtų emocijų?
Užsitęsusi skola dažnai sukelia pyktį ar nusivylimą, ypač kai skolininkas į ankstesnius prašymus nereaguoja. Vis dėlto oficialiame rašte emocijoms vietos turėtų būti kuo mažiau.
Kaltinimai, įžeidimai ar grasinimai nepadaro dokumento oficialesnio. Kur kas naudingiau laikytis faktų: nurodyti skolą, jos atsiradimo pagrindą, mokėjimo terminą, konkrečią mokėtiną sumą ir atsiskaitymo datą.
Dalykiškas tonas taip pat padeda atskirti asmeninį konfliktą nuo finansinio klausimo. Net jei tarp šalių yra įtampa, pats dokumentas turėtų būti aiškus ir lengvai suprantamas.
Kas vyksta, jei skolininkas po rašto nesumoka?
Jeigu nustatytas terminas praeina, o skola lieka negrąžinta, vien oficialaus rašto išsiuntimas problemos automatiškai neišsprendžia. Tokiu atveju kreditoriui tenka spręsti, kokių tolesnių veiksmų imtis.
Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali būti vertinama galimybė skolą išieškoti teisiniu keliu ar pasirinkti kitą teisėtą būdą. Čia svarbios aplinkybės: skolos dydis, jos atsiradimo pagrindas, turimi susitarimai ir tai, kokius dokumentus kreditorius gali pateikti.
Todėl oficialus raštas dažnai yra ne galutinis veiksmas, o vienas iš nuoseklaus skolos susigrąžinimo proceso etapų.
Oficialus raštas – aiškesnis žingsnis sprendžiant skolą
Paprastas priminimas ir oficialus raštas atlieka skirtingas funkcijas. Pirmasis dažniausiai tinka pradinei komunikacijai, o antrasis tampa aktualesnis tada, kai skola užsitęsia ir ankstesni bandymai susitarti neduoda rezultato.
Gerai parengtame rašte svarbiausia ne griežtas tonas, o konkretumas. Skolininkas turi aiškiai suprasti, kiek yra skolingas, kokiu pagrindu atsirado prievolė ir iki kada tikimasi atsiskaitymo.
Būtent todėl oficialus raštas gali būti naudingas tarpinis žingsnis prieš sprendžiant, kokių kitų priemonių reikėtų imtis dėl negrąžintos skolos.
Užsak. Nr. 027