… Ir suėjo į didelį būrį Žemaitijos „Bočiai“

Na ir būta rūpesčių bei sąmyšio liepos 10-ąją N. Akmenės „Bočiams“. O ar galėjo būti kitaip? Nes turėjo vykti tradicinė Tarptautinė Respublikinė Žemaitijos regiono „Bočių“ šventė „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“. Sinoptikai, kaip tyčia, visą dieną kartojo, kad liepos 11-ąją Lietuvoje nusimato labai lietingas oras, o N. Akmenėje laukiami ypač gausūs krituliai.

N. Akmenės „Bočių“ pirmininkė Ana Žakienė stvėrėsi už galvos – ką daryti, nes renginys suplanuotas, kaip ir kasmet, lauke. Bet, kaip yra sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

N. Akmenės rajono savivaldybės valdžia su gerai žinomu meru Vitalijumi Mitrofanovu jau buvo supažindinta, kokios apimties ir svarbos yra šis renginys ne tik Žemaitijos „Bočiams“, bet ir rajono prestižui, kad atvyks svečiai iš Aukštaitijos, taip pat Latvijos senjorai, apsilankys atostogaujantys „Bočių“ šeimos nariai ir giminaičiai, pakviesti LR Seimo nariai.

Sąskrydis įvyko pačiame miesto centre, todėl ne vienas pravažiuojantysis taip pat susidomėjo. Tad nuo pat liepos 10-osios ryto N. Akmenės savivaldybėje buvo sukviestas pasitarimas, kuriame dalyvavo rajono savivaldybės administracija, kultūros darbuotojai, asmenys, nuo kurių priklausė renginio likimas. O liepos 11-osios rytą po N. Akmenės kultūros rūmus pamatėme zujančius savanorius ir šventei beveik paruoštas patalpas. Erdviame kultūros rūmų fojė bei šalia esančioje salėje jau buvo trimis eilėmis išrikiuoti stalai, kėdės, rūmų scenoje garso operatoriai tvarkė įgarsinimo aparatūrą.

Atsakingas N. Akmenės savivaldybės mero V. Mitrofanovo požiūris į tai, kas vyksta jo mieste, kultūros darbuotojų pareigingumas, savanorių prisidėjimas lėmė šventės sėkmę, o žinia apie renginį pasklido ne tik po Žemaitiją. Ne šiaip sau tą dieną teko iš akmeniškių išgirsti atsiliepimą apie V. Mitrofanovą: „Mūsų meras – žmonių meras.“ Ar begali būti aukštesnis įvertinimas valdžios atstovui, išsakytas rinkėjo lūpomis?!

LPS „Bočiai“ Skuodo rajono bendrijos saviveiklininkai ir jiems talkinanti kapela „Gaspadorius“.

O dabar apie pačią šventę. Ne kartą „Mūsų žodyje“ esu rašiusi mieliems skaitytojams, kurie nesinaudoja socialinio tinklo „Facebook“ paslaugomis, apie skuodiškių „Bočių“ iniciatyva 2013 m. surengtą Žemaitijos regiono „Bočių“ šventę „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“. Tais metais Apuolė šventė 1160-ąjį gimtadienį nuo pirmojo jos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (853 m.). 2023-ieji minėtai šventei ir Apuolės vardui taip pat buvo jubiliejiniai (šventei – 10-metis, Apuolei – 1170-metis). Šventė vėl įvyko Apuolėje. Taip ir pradėjo suktis antras šios prasmingos, svarbios kiekvieno vyresnės kartos žemaičio širdžiai šventės ratas. Šiais metais, kaip jau minėjau, šventę surengė N. Akmenės „Bočiai“. Apkeliavusi visą Žemaitiją 13-oji „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“ čia vyko taip pat jau antrą kartą (2022 m. ir 2026 m.).

Pasakyti, kad tai tik šventė – tolygu jos esmę sumenkinti. Iš tiesų ji reiškia daugiau. Tai Žemaitijos regiono „Bočių“ bendrijų sąšauka, kuriai ruošiamasi nuo pat ką tik įvykusios. Po kelių mėnesių šaukiamas Žemaitijos regionų „Bočių“ bendrijų valdybų susirinkimas kasmet kitame rajone. Susirinkime išsamiai aptariami ateinančios šventės tikslai, uždaviniai, organizaciniai rūpesčiai, koreguojama ir adaptuojama programa, sudaromas veiklų grafikas trejetui metų, kad išvengtume įvairių gyvenimo padiktuotų trikdžių. Susirinkime taip pat didelis dėmesys skiriamas mūsų regiono istorijai, savitumui, papročiams, identitetui, siekiama išryškinti regiono tarmes, patarmes bei Mažosios Lietuvos savitumą.

Per 13 šventės gyvavimo metų ji sustiprėjo, užaugo, prasiplėtė jos dalyvių geografija. Jau keletą metų į renginį kviečiami visos Lietuvos „Bočių“ bendrijų atstovai svečių teisėmis (be meno kolektyvo pasirodymo), o Žemaitija tapo tarsi savotišku pavyzdžiu – suvienijo viso regiono LPS „Bočiai“ bendrijas į kryptingą švietėjišką, meninę, kultūrinę veiklą (tokia ir mūsiškių įstatų nuostata). Mes kviečiame kitų regionų „Bočius“ pasekti mūsų sėkme, bet rezultato kol kas nematyti.

Kaip kaskart, šventė prasidėjo šv. Mišiomis. Jos įvyko pilnutėlėje N. Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčioje. Ypač visus sujaudino, kai Šv. Mišių pabaigoje Klaipėdos Pajūrio bendrijos choras atliko J. Žemaičiūnienės giesmę „Marija“. O dar labiau nustebino, kai atsisveikindamas šv. Mišiose celebravęs klebonas R. Adomavičius sodriu, stipriu balsu užtraukė mūsų kartai gerai žinomą dainą „Kur balti keliai“ (muz. A. Raudonikio, ž. J. Strielkūno).

Šventės suvenyras.

Po šv. Mišių, grįžus į kultūros rūmus, šventė prasidėjo židinio ir krivulės įnešimu. Židinio įnešimo ir šventės istorijos atsiradimo pristatymo garbė teko šių eilučių autorei, LPS „Bočiai“ Skuodo rajono bendrijos pirmininkei. Po svečių kalbų ir sveikinimų prasidėjo Žemaitijos regiono „Bočių“ meno kolektyvų prisistatymai (kasmet dalyvauja Joniškio, Ukmergės „Bočiai“ bei Latvijos senjorai, kuriems šiemet atstovavo Rygos senjorų liaudies šokių kolektyvas).

Scenoje vienas kolektyvas keitė kitą, skambėjo žemaičių liaudies dainų melodijos, o nuo 14 iki 15 val. buvo paskelbta pietų pertrauka. Visi dalyviai susėdo prie stalų ir pagal žemaitišką paprotį buvo vaišinami žirnių koše su spirgučiais. Vikriai visus pietaujančius aptarnavo savanoriai. Bendrijų pirmininkams per pietų pertrauką vyko ir trumpas pasitarimas. Kartu su Žemaitijos „Bočių“ pirmininkais pietavo N. Akmenės meras, tą dieną šv. Mišiose celebravęs klebonas, LR Seimo nariai, LPS „Bočiai“ pirmininkė ir jos pavaduotojas iš Panevėžio. Meras dar kartą pasidžiaugė ir padėkojo „Bočiams“ už jų gražią iniciatyvą rengiant kasmetinę šventę „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“, pagyrė „Bočius“ už jaunatviškumą ir aktyvumą.

LPS „Bočiai“ pirmininkė Irena Kriščiukaitienė, dėkodama merui už rūpestį, N. Akmenės rajono bendrijai rengiant šventę, už suteiktą paramą jos organizavimui, tarp kitko pasiūlė pasekti Druskininkų miesto savivaldybės vadovų gražiu pavyzdžiu – suteikiant ilgametei LPS „Bočiai“ Druskininkų miesto bendrijos pirmininkei Zitai Joanai Jančiauskienei šio miesto Garbės piliečio vardą, nes tokio verta ir N. Akmenės bendrijos pirmininkė Ana Žakienė. Išsakytai minčiai garsiais aplodismentais pritarė visi pirmininkai.

Kaip LPS „Bočiai“ pirmininkės pavaduotoja Žemaitijos regionui suprantu, kokį Sizifo akmenį ritina kolegos pirmininkai, vien jau tęsdami istorija tampančią tradiciją rengti Žemaitijos regiono šventę „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“, nekalbant apie kitą veiklą.

Skuodo „Bočių“ vėliava – mūsų krašto ambasadorė.

Po pietų pertraukos atėjo laikas pasirodyti mūsų mišriam romansų ansambliui „Prisiminimų rožė“. Suprasdami šios šventės svarbą ir mūsų pasirodymo atsakingumą, kartu su mumis vyko nuostabioji publikos numylėtinė – Skuodo kultūros centro Rukų kaimo kapela „Gaspadorius“. Ne kartą matę juos scenoje daugelis laukė ir mūsų pasirodymo. Pasisekė. Po pasirodymo grįždami į savo vietas salėje girdėjome begalę komplimentų: „Jūs, kaip visada, nustebinate, šaunuoliai!“ Na, o mes laimingi juokavome: „Turint tokius muzikantus, kitaip ir būti negali.“ „Gaspadorius“ žiūrovus visada paperka nuoširdumu, jaunatviška energija ir didele pagarba muzikai – tokie jau yra šie vyrai.

Kiekvienoje šventėje žaviuosi Žemaitijos regiono „Bočių“ meno kolektyvų meniniu augimu. Taip ir šioje šventėje stebėjau pasirodymus ir gėrėjausi N. Akmenės (meno vadovė I. Popudrenko), Telšių (meno vadovas G. Vaitkaitis) kultūros centrų „Bočių“ chorais, Klaipėdos miesto „Bočių“ Pajūrio bendrijos choru (meno vadovė J. Žemaičiūnienė), nuostabiais ansambliais ir kapelomis, kurias į šventę atvežė Šilutės, Kelmės, Joniškio, Šiaulių, Ukmergės, Panevėžio, Palangos, Plungės „Bočiai“ bei Kretingos senjorai, taip pat vieninteliu šventėje pasirodžiusiu Kretingos „Bočių“ solistu.

Diena krypo į vakarą, o kulminaciją pasiekė kolektyvų ir meno vadovų apdovanojimai bei šventės simbolio – krivulės – perdavimas 2027 metų šventės „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“ organizatoriams – Telšių „Bočiams“. Sambūrį vainikavo visų dalyvių atliekama V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“ ir atminčiai bei istorijai skirta bendra nuotrauka.

Užgesintas 2026 m. tryliktosios Žemaitijos regiono „Bočių“ šventės „Soēkem, žemaitē, i dėdėli būri“ simbolinis židinys. Viskas baigėsi, o širdyje liko nostalgiškai gera. Galvoje sukasi Stasės Lygutaitės-Bucevičienės eilėraščio žodžiai: „Visagali žemės Dieve, tu davei man ŽEMAITIJĄ…“

Joana VIŠČIŪNIENĖ

LPS „Bočiai“ pirmininkės pavaduotoja, Skuodo rajono bendrijos pirmininkė

Nuotraukos iš Skuodo rajono bendrijos archyvo

Parašykite komentarą