(0)
Prostooleha nuotrauka iš Freepik.com
Žemės ūkio ministerija primena, kad žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, nesudarydami su jas teikiančiais asmenimis darbo sutarčių. Tokia paslaugų teikimo forma įforminama paslaugų kvitu, kurį išrašo šių paslaugų gavėjas.
(0)
R. Butkevičiūtė sako: „Nužudykite viltį, kad tai baigsis, kol ši viltis nenužudė jūsų.“ Nuor. Nerijaus Kuzmicko
Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu.
Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški.
Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7303 pranešimus, o 2021 metų pirmąjį ketvirtį – 6191.
(0)
S. Šolytė atkreipia dėmesį – pirmuoju ženklu, kad atsiranda priklausomybė nuo azartinių lošimų, gali būti pasikeitęs artimojo elgesys.
Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinančia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartinių lošimų. Todėl būtina įvertinti šių „smagių pramogų“ grėsmę iš anksto.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė atkreipia dėmesį į tyrimų duomenis, įrodančius, kad loterijos, kortų žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika.
Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, grėsmę, skaudžius padarinius ne tik lošiančiajam, bet ir jo aplinkai, kalbamės ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevič.
(0)
Gintarė Baštunova įspėja – pasyvus ir žalingas gyvenimo būdas kenkia ne tik sveikatai, bet ir visapusiškai gyvenimo kokybei. Nuotr. Iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro archyvo
Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina – keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė.
Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją.
(0)
A. Gulbinovič: „Visiems melavau, kad man viskas gerai.“
Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuostatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir gali būti mylimas.
Be to, garsiau kalbama apie stereotipų keliamą grėsmę ir valgymo sutrikimus, galinčius turėti itin skaudžių psichologinių ir fizinių padarinių. Nustatyta, jog kas 62 minutes miršta bent vienas asmuo, kenčiantis nuo valgymo sutrikimų, o didžiausia rizika kyla paaugliams ir jaunoms moterims.
Savo asmenine patirtimi dalijasi du kartus anoreksija sirgusi Adriana Gulbinovič. Kaip pati tikina, ji buvo maištinga paauglė, todėl pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai situacijos nebegalėjo suvaldyti savo jėgomis.
(0)
K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo
Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti.
Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas.
(0)
Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme.
Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia.
Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu .
Užsak. Nr. 051
(0)
Ūkininkai, turintys galiojančius valstybinės žemės nuomos dokumentus, bet dėl nekorektiško valstybinės žemės duomenų sluoksnio negalėję užbaigti deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų iki deklaravimo termino pabaigos, paraiškų duomenis galės pakeisti iki liepos 8 dienos. Išmokų mažinimo nuoskaitos dėl vėlavimo nebus taikomos, nusprendė Žemės ūkio ministerija.
pexels.com nuotr.
(0)
Mieli laikraščio skaitytojai, kiekvienas iš Jūsų, užsiprenumeravęs „Mūsų žodį“ antram šių metų pusmečiui, trims bei dviem mėnesiams ir mėnesiui, galės tapti pretendentu į vertingus prizus.
Užsisakę pusmečiui:
į UAB „Mantemija“ (Vytauto g. 2, Skuodas; tel.: (8 440) 52 112, 8 656 56 862), prekiaujančios plastikiniais langais, šarvuotomis durimis, garažų vartais, visų rūšių žaliuzėmis ir roletais, PRIZĄ – 150 Eur čekį;
į UAB „Skuodo Ž. Ū. T.“ (Statybininkų g. 4, Skuodas; tel.: direktorius – 8 687 51 103, ats. dalys – 8 612 782 11, statybinės medžiagos – 8 687 20 814; trąšos, kietas kuras – (8 440) 51 656, 8 665 14 198; degalai – (8 440) 51 458), parduodančios žemės ūkio padargus, lengvųjų automobilių priekabas, atsargines detales visai žemės ūkio technikai, padangas, akumuliatorius, metalą ir jo gaminius, statybines medžiagas, ūkines bei gyvulininkystei skirtas prekes, talpas, rulonavimo plėvelę ir tinklą, trąšas, kietą kurą, deguonį, angliarūgštę, skaldą, žvyrą, degalus, tepalus, atliekančios stiklo, metalo pjaustymo darbus, teikiančios vežimo paslaugas, PRIZĄ – 100 Eur čekį.
Užsisakę trims mėnesiams:
(0)
Nors UAB „Daivida“, valdanti prekės ženklą „Rokiškio mėsinė“, dar tik pradėjo vykdyti projektą, įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ paramos lėšomis, bendrovės direktorius Justinas Kanopa jau džiaugiasi būsima nauda įmonei.
Visą birželio mėnesį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) priimamos paraiškos pagal šią veiklos sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiam paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri svarbūs pakeitimai.
„Rokiškio mėsinė“ gali pasiūlyti didelį aukščiausios kokybės gaminių asortimentą, be to, jis nuolat pildomas naujais gaminiais. Šiai plėtrai pasitarnaus ir parama. UAB „Daivida“ archyvo nuotr.