Bepiločių sistemų reikšmė šiuolaikinėje gynyboje nuolat auga, o gebėjimas jomis naudotis tampa vis svarbesne pasirengimo dalimi. Klaipėdoje veikianti Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos bepiločių sistemų 317-oji šaulių kuopa buria technologijomis besidominčius savanorius, rengia bepiločių orlaivių operatorius ir dalyvauja bendrose veiklose su Lietuvos kariuomene bei kitomis institucijomis. Vis dėlto, kaip akcentavo kuopos atstovai, svarbiausia čia ne pati technika, o žmonės, jų pasirengimas ir gebėjimas nuolat mokytis.

Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis (stovi priekyje) veda mokymus šauliams. Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Skaityti toliau →

Plungiškiai Kristina ir Žydrūnas Pilitauskai skautiškoje veikloje sukasi nuo jaunų dienų. Čia jie surado vienas kitą ir sukūrė šeimą, skautiška dvasia augino bei ugdė savo dukras, o dabar vadovauja kelias dešimtis vaikų bei būrį suaugusiųjų vienijančiam
Gondingos tuntui. Plungiškių teiravomės, kuo juos žavi skautiškas judėjimas ir kaip po pagrindinių savo veiklų jie dar randa jėgų bei laiko įvairiems geriems darbams.

Kristina ir Žydrūnas bei jauniausioji jų dukra Ieva Nuotr.  iš asmeninio archyvo

Skaityti toliau →

Šią vasarą Ankaroje NATO lyderiai priėmė sprendimą, kurio Baltijos šalys siekė ne vienus metus: oro policijos misija regione virto tikra oro gynybos misija. Nuo rugpjūčio ji jau veikia, o rudenį į Lietuvą grįžta ir JAV kariai. Tačiau NATO skydas – ne tik naikintuvai ir tankai. Ne mažiau svarbus ir nematomas frontas – kibernetinė erdvė, kurioje Lietuva su sąjungininkais dirba jau beveik du dešimtmečius. Ką šie sprendimai keičia Vakarų Lietuvai ir kiekvienam mūsų?

Nuo vasaros NATO naikintuvai Baltijos šalyse vykdo jau ne oro policijos, o oro gynybos misiją. Nuotr. iš kam.lt

Skaityti toliau →

Įsivaizduokite – šalies geležinkelio mazgai ar automagistralės sutrinka siaučiant geopolitiniams vėjams, o didžiuosiuose prekybos tinkluose tuštėja lentynos. Kiek laiko praeitų, kol miestų gyventojai pajustų realų maisto trūkumą? Šiandieninis globalus pasaulis toks trapus, kad apsirūpinimas maistu jau nebėra buitinė tema – tai nacionalinio saugumo pamatai. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtra nėra atsitiktinis eksperimentas, o ilgalaikis prioritetas, kurį perima jau ne viena Vyriausybė.

Trumpųjų tiekimo grandinių privalumai puikiai atsispindi riešutus auginančiame Norų ūkyje: čia gyvenama pagal savas taisykles, atsisakius perpardavinėtojų diktato. Nuotr. iš noruukis.lt archyvo

Skaityti toliau →

Šiandienos informacinėje plotmėje knibžda ne tik patikimos žinios, bet dažnai ir labai abejotina informacija. Ką apie dezinformaciją mano žinomi Skuodo krašto žmonės? Ar su tokia susiduria? Ką, jų manymu, derėtų atlikti stiprinant visuomenės informacinį atsparumą ir sąmoningumą? 

Edmundas Untulis LRT nuotrauka

Skaityti toliau →

Geopolitinės įtampos, hibridinių grėsmių bei sabotažo aktų fone Baltijos jūros regionas pastaruoju metu išgyvena esminių saugumo paradigmų lūžį. Šiame kontekste Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Kuršių nerija nebėra vien tik Lietuvos ekonomikos variklis, unikalus gamtos kampelis ar turistų traukos centras. Tai yra viena jautriausių ir strategiškai svarbiausių teritorijų visame NATO rytiniame flange.

Vadinamasis Klaipėdos-Neringos koridorius veikia kaip gyvybiškai svarbūs šalies vartai, kurių saugumas tiesiogiai lemia ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos valstybės stabilumą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nuotr.

Skaityti toliau →

Lietuva sau kelia užduotį artimiausiu metu turėti priedangų apie 60-čiai procentų miestų gyventojų. Tam kasmet skiriamos didžiulės sumos pinigų, tačiau praėjusią gegužę Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus parodė, kad kai kurios institucijos, net ir tos, kurių patalpose įrengtos tokios saugaus prieglobsčio vietos, vis dar nežino kaip elgtis kilus tokioms ekstremalioms situacijoms. Daugiausiai kritikos išsakyta Vilniaus regiono švietimo įstaigoms. Pasidomėjome, ko iš šios situacijos pasimokė Plungės rajono mokyklos ir lopšeliai-darželiai.

Mokyklos nuogąstauja, kad oro pavojaus atveju jų patalpose esančių priedangų neužtektų net mokyklos bendruomenei, ką jau kalbėti apie aplinkinius gyventojus. ELTOS nuotrauka

Skaityti toliau →

Kai skola negrąžinama laiku, pirmiausia dažniausiai pakanka priminti apie mokėjimą. Tačiau jei skolininkas vis nukelia atsiskaitymo datą, nereaguoja į žinutes arba vengia konkrečiai pasakyti, kada grąžins pinigus, vien neformalaus priminimo gali nebeužtekti. Tokiose situacijose galima pereiti prie oficialesnio bendravimo – raštiško raginimo atsiskaityti.

Skaityti toliau →

Kaimuose ir mažuose miesteliuose gyventojų saugumui svarbūs ne tik ugniagesiai, bet ir žmonės, pasirengę padėti vieni kitiems. Savanoriai ugniagesiai ir aktyvios bendruomenės gali greičiau pastebėti, kam reikia pagalbos, ir prisidėti prie pasirengimo nelaimėms.

Pernai Lietuvoje buvo registruoti 1584 savanoriai ugniagesiai, pasirengę prisidėti prie gyventojų saugumo. Nuotr. iš pexels.com

Apie savanorių veiklą ir bendruomenių pasirengimą papasakojo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Virginija Šetkienė ir Klaipėdos rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas.

Skaityti toliau →

Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazija regiono gyventojams dėl savo veiklos žinoma gana seniai. Nuo 2001 metų mokykloje vykdomas gynybinis ir pilietinis ugdymas, kurio tikslas yra ruošti pilietiškus, atsakingus, fiziškai aktyvius ir savo valstybei neabejingus jaunuolius. Prieš ketvirtį amžiaus tai buvo drąsus žingsnis. Tuo metu visuomenė ir švietimo sistema dar nebuvo pasirengusios tokiam ugdymo modeliui, todėl ilgus metus jis nesulaukė deramo pripažinimo. Tačiau mokyklos bendruomenė nuosekliai išlaikė pasirinktą kryptį, puoselėjo tradicijas ir tikėjo šios ugdymo filosofijos prasmingumu.

Sauliaus NARKAUS nuotrauka

Skaityti toliau →