Krizės metu svarbios ne tik tarnybos, techninės priemonės ar parengti planai. Ne mažiau reikšminga tai, ar žmonės pažįsta savo kaimynus, ar žino, kam gali prireikti pagalbos, ir ar gebėtų greitai susitelkti. Kalbinti Telšių rajono seniūnai akcentavo, kad atsparios bendruomenės pagrindas – tarpusavio pasitikėjimas, savitarpio pagalba ir vietos žmonės, galintys tapti jungtimi tarp gyventojų ir tarnybų. Vis dėlto kiekviena seniūnija susiduria su savais iššūkiais.

Nevarėnų seniūnijos seniūnas Darius Martinkus

Skaityti toliau →

Telefonu mokame už pirkinius, jungiamės prie banko, rašome artimiesiems, jame saugome nuotraukas ir dokumentus. Jį paimame į rankas vos pabudę ir padedame tik prieš miegą. Tačiau retas susimąsto, kad šiame mažame įrenginyje telpa beveik visas mūsų gyvenimas. Būtent todėl sukčiams jis tampa patogiausiu keliu prie mūsų pinigų ir duomenų. Kodėl telefonas tapo silpniausia grandimi ir ką kiekvienas galime padaryti jau šiandien?

Telefone telpa bankas, el. paštas ir asmeninės nuotraukos, todėl jį saugoti reikia ne mažiau atidžiai nei piniginę. Nuotr. iš pexels.com

Skaityti toliau →

Dronai šiandien tapo neatsiejama karo dalimi, šią technologiją aktyviai naudoja įvairios institucijos savo veikloje, pavyzdžiui, ieškant dingusių ar nuo teisėtvarkos pareigūnų besislapstančių asmenų, žvalgant teritorijas. Apie dronų vaidmenį šiandien ir apie tai, kaip iš esmės bepiločiai orlaiviai pakeitė šiuolaikinį mūšio lauką, „Vakarų Lietuva“ kalbėjosi su atsargos majoru karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu.

Atsargos majoras karybos ekspertas Darius Antanaitis Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Skaityti toliau →

Gamta turi savo dėsnius. Rudeniop, avių bandoms padidėjus, jas ima vis atkakliau puldinėti vilkai – medžioti mokosi paaugę vilkiukai, o vietos ūkininkai vis dažniau skambina pavojaus varpais. Auganti vilkų populiacija ir vis dažnesni jų išpuoliai prieš ūkio gyvūnus tampa rimtu išmėginimu. Nors gamtos apsaugos specialistai akcentuoja būtinybę saugoti biologinę įvairovę, kaimo gyventojai ir ūkio savininkai nuolat susiduria su realiais nuostoliais bei baime dėl savo turto.

Vilkai daugiausia žalos ūkiams pridaro rudenį – tuomet šie žvėrys moko savo jauniklius medžioti. Nuotrauka iš pexels.com

Skaityti toliau →

Bepiločių sistemų reikšmė šiuolaikinėje gynyboje nuolat auga, o gebėjimas jomis naudotis tampa vis svarbesne pasirengimo dalimi. Klaipėdoje veikianti Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos bepiločių sistemų 317-oji šaulių kuopa buria technologijomis besidominčius savanorius, rengia bepiločių orlaivių operatorius ir dalyvauja bendrose veiklose su Lietuvos kariuomene bei kitomis institucijomis. Vis dėlto, kaip akcentavo kuopos atstovai, svarbiausia čia ne pati technika, o žmonės, jų pasirengimas ir gebėjimas nuolat mokytis.

Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas mjr. Artūras Milkintis (stovi priekyje) veda mokymus šauliams. Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Skaityti toliau →

Plungiškiai Kristina ir Žydrūnas Pilitauskai skautiškoje veikloje sukasi nuo jaunų dienų. Čia jie surado vienas kitą ir sukūrė šeimą, skautiška dvasia augino bei ugdė savo dukras, o dabar vadovauja kelias dešimtis vaikų bei būrį suaugusiųjų vienijančiam
Gondingos tuntui. Plungiškių teiravomės, kuo juos žavi skautiškas judėjimas ir kaip po pagrindinių savo veiklų jie dar randa jėgų bei laiko įvairiems geriems darbams.

Kristina ir Žydrūnas bei jauniausioji jų dukra Ieva Nuotr.  iš asmeninio archyvo

Skaityti toliau →

Šią vasarą Ankaroje NATO lyderiai priėmė sprendimą, kurio Baltijos šalys siekė ne vienus metus: oro policijos misija regione virto tikra oro gynybos misija. Nuo rugpjūčio ji jau veikia, o rudenį į Lietuvą grįžta ir JAV kariai. Tačiau NATO skydas – ne tik naikintuvai ir tankai. Ne mažiau svarbus ir nematomas frontas – kibernetinė erdvė, kurioje Lietuva su sąjungininkais dirba jau beveik du dešimtmečius. Ką šie sprendimai keičia Vakarų Lietuvai ir kiekvienam mūsų?

Nuo vasaros NATO naikintuvai Baltijos šalyse vykdo jau ne oro policijos, o oro gynybos misiją. Nuotr. iš kam.lt

Skaityti toliau →

Įsivaizduokite – šalies geležinkelio mazgai ar automagistralės sutrinka siaučiant geopolitiniams vėjams, o didžiuosiuose prekybos tinkluose tuštėja lentynos. Kiek laiko praeitų, kol miestų gyventojai pajustų realų maisto trūkumą? Šiandieninis globalus pasaulis toks trapus, kad apsirūpinimas maistu jau nebėra buitinė tema – tai nacionalinio saugumo pamatai. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtra nėra atsitiktinis eksperimentas, o ilgalaikis prioritetas, kurį perima jau ne viena Vyriausybė.

Trumpųjų tiekimo grandinių privalumai puikiai atsispindi riešutus auginančiame Norų ūkyje: čia gyvenama pagal savas taisykles, atsisakius perpardavinėtojų diktato. Nuotr. iš noruukis.lt archyvo

Skaityti toliau →

Šiandienos informacinėje plotmėje knibžda ne tik patikimos žinios, bet dažnai ir labai abejotina informacija. Ką apie dezinformaciją mano žinomi Skuodo krašto žmonės? Ar su tokia susiduria? Ką, jų manymu, derėtų atlikti stiprinant visuomenės informacinį atsparumą ir sąmoningumą? 

Edmundas Untulis LRT nuotrauka

Skaityti toliau →

Geopolitinės įtampos, hibridinių grėsmių bei sabotažo aktų fone Baltijos jūros regionas pastaruoju metu išgyvena esminių saugumo paradigmų lūžį. Šiame kontekste Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Kuršių nerija nebėra vien tik Lietuvos ekonomikos variklis, unikalus gamtos kampelis ar turistų traukos centras. Tai yra viena jautriausių ir strategiškai svarbiausių teritorijų visame NATO rytiniame flange.

Vadinamasis Klaipėdos-Neringos koridorius veikia kaip gyvybiškai svarbūs šalies vartai, kurių saugumas tiesiogiai lemia ne tik Vakarų Lietuvos regiono, bet ir visos valstybės stabilumą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nuotr.

Skaityti toliau →