(0)Šią vasarą Ankaroje NATO lyderiai priėmė sprendimą, kurio Baltijos šalys siekė ne vienus metus: oro policijos misija regione virto tikra oro gynybos misija. Nuo rugpjūčio ji jau veikia, o rudenį į Lietuvą grįžta ir JAV kariai. Tačiau NATO skydas – ne tik naikintuvai ir tankai. Ne mažiau svarbus ir nematomas frontas – kibernetinė erdvė, kurioje Lietuva su sąjungininkais dirba jau beveik du dešimtmečius. Ką šie sprendimai keičia Vakarų Lietuvai ir kiekvienam mūsų?
Nuo vasaros NATO naikintuvai Baltijos šalyse vykdo jau ne oro policijos, o oro gynybos misiją. Nuotr. iš kam.lt
Ankaros sprendimas: nuo oro policijos – prie oro gynybos
Dar liepos 7–8 d. Ankaroje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime nuspręsta Baltijos šalių oro policijos misiją pakeisti oro gynybos misija. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, prie naujo režimo pereita rugpjūtį. Svarbiausias pokytis – galimybė greičiau ir lanksčiau sutelkti Aljanso pajėgumus ten, kur jų labiausiai reikia.
Kuo skiriasi šios misijos? Gynybos apžvalgininkas Darius Antanaitis portalui lrt.lt paaiškino: oro policija, panašiai kaip ir įprasta policija, stebi ir užkardo pažeidimus, o jos įgaliojimai siauri. Oro gynyba veikia kaip kariuomenė – kilus grėsmei ginklas turi būti panaudotas.
Kaip naujoji misija veikia praktikoje, netrukus parodė realus išbandymas. Rugsėjo viduryje misiją vykdantys Italijos naikintuvai Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė iš Baltarusijos įskridusį droną – tai buvo pirmas kartas Lietuvoje. Anksčiau dronai buvo numušti Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas rugsėjo 30 d. Šiaulių aviacijos bazėje akcentavo, kad oro policijos misiją pervadinus oro gynybos misija pasikeitė ne tik jos pavadinimas – tai atsakas į naujas grėsmes. Anot jo, anksčiau naikintuvai daugiausia stebėdavo šalia Baltijos šalių skraidančius Rusijos orlaivius, o dabar į mūsų oro erdvę įskrenda įvairūs dronai, išlieka ir raketų grėsmė. Todėl sprendimai dabar priimami greičiau, o veikimo taisyklės pritaikytos prie šių grėsmių. Darbo naikintuvams netrūksta: vien rugsėjo 21–27 d. jie šešis kartus kilo reaguoti į skrydžio taisyklių nesilaikiusius orlaivius ir atpažino 16 Rusijos orlaivių.
Sąjungininkų petys: kas saugo Lietuvą
Rugsėjį paaiškėjo dar viena svarbi žinia – po vasaros pertraukos į Lietuvą grįžta JAV kariai. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, lankydamasis Pentagone, patvirtino, kad spalio pabaigoje atvyks du amerikiečių batalionai – sunkusis su tankais „Abrams“ ir inžinerinis. Karių skaičius išliks panašus kaip anksčiau – apie tūkstantį, o tarnaus jie čia devynis mėnesius.
Ką tai reiškia Lietuvai? Amerikiečiai mūsų šalyje batalionus reguliariai dislokuoja nuo 2019 m., o prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą jų buvimas tapo nepertraukiamas. Šią vasarą daugiau negu tūkstantis JAV karių baigė rotaciją, o, Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų dislokavimą Europoje, ilgai nebuvo aišku, ar juos kas nors pakeis. Prezidentas Gitanas Nausėda galutinį sprendimą vertina kaip didelį laimėjimą ir akcentuoja, kad tokių karių buvimas pirmiausia mažina karinės agresijos tikimybę. Kartu jis atkreipia dėmesį, kad bendras amerikiečių karių skaičius Europoje mažės. Todėl vis svarbesnė tampa ir europiečių sąjungininkų parama – Vokietija iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti apie 5 tūkst. karių brigadą.
Pamoka iš Estijos: kaip gimė NATO kibernetinės gynybos centras
Kol dangų saugo naikintuvai, kita kova vyksta tyliai ir nematomai – kibernetinėje erdvėje. Čia vienas svarbiausių Lietuvos partnerių yra NATO centras Estijos sostinėje, prie kurio kūrimo nuo pat pradžių prisidėjo ir mūsų šalis.
NATO Bendradarbiavimo kibernetinės gynybos kompetencijos centro (toliau – CCDCOE) istorija prasidėjo 2004 m.: vos tapusi NATO nare, Estija pasiūlė sąjungininkams įkurti specializuotą kibernetinės gynybos centrą. Idėja brendo ilgai, kol 2007 m. ją paspartino įvykiai, šiandien minimi kibernetinio saugumo istorijoje. Estiją užgriuvo masinės kibernetinės atakos, paralyžiavusios valstybės institucijų, žiniasklaidos ir bankų svetaines. Tai buvo pirmasis tokio masto politiškai motyvuotas puolimas prieš suverenią valstybę – ir rimtas įspėjimas Vakarams, kad kibernetinės atakos gali tapti tikru valstybės lygio ginklu.
Centras Taline oficialiai įkurtas 2008 m. gegužės 14 d. Šalia Estijos jį steigė dar šešios valstybės, tarp jų ir Lietuva. Tą patį rudenį NATO centrą visiškai akreditavo ir suteikė jam tarptautinės karinės organizacijos statusą. Dabar CCDCOE jungia 39 valstybes – tiek Aljanso nares, tiek su juo bendradarbiaujančias partneres.
Iš Talino – iki Vakarų Lietuvos
Kaip viena iš septynių steigėjų Lietuva, kuriai atstovauja Krašto apsaugos ministerija, turi balsą CCDCOE Valdymo komitete, kasmet moka įnašą ir nuolat deleguoja savo ekspertą dirbti Taline. Mainais mūsų kibernetinio saugumo specialistai, vadovai, kariai ir teisininkai gali mokytis centro kursuose, dalyvauti kasmetinėje konferencijoje „CyCon“ ir naudotis tyrimais, iš kurių dalis prieinama tik narėms. Centras yra parėmęs ir Lietuvos kariuomenės rengiamas kibernetinės gynybos pratybas „Gintarinė migla“.
Vis dėlto garsiausios paties centro pratybos „Locked Shields“ nuo 2010 m. laikomos didžiausiomis kibernetinės gynybos pratybomis pasaulyje. Jose dalyviai gina karinius tinklus ir kritinę infrastruktūrą nuo imituotų masinių atakų.
Be to, pratybose gali dalyvauti ne tik gynybos institucijos, bet ir elektros, vandens tiekimo, transporto ar kitas kritines paslaugas teikiančios organizacijos. Kuo jos atsparesnės, tuo mažiau atakų atveju nukentės žmonėms svarbios paslaugos. Centro ekspertizė taip pat padeda institucijoms geriau dirbti išvien – ir užkertant kelią atakoms, ir į jas reaguojant.
Vakarų Lietuvai tai ypač svarbu, nes čia susitelkę objektai, kuriems reikalinga ir oro, ir kibernetinė gynyba. Sąjungininkų naikintuvai Lietuvoje bazuojasi Šiaulių aviacijos bazėje, tad Vakarų Lietuvos dangus yra jų akiratyje kasdien. Regione veikia ir svarbūs kritinės infrastruktūros objektai – Klaipėdos uostas, Būtingės naftos terminalas, Mažeikių naftos perdirbimo įmonė. Juos būtina saugoti ir nuo grėsmių iš oro, ir nuo kibernetinių atakų. Todėl ir Taline ugdomi kibernetinės gynybos įgūdžiai, ir stipresnė oro gynyba vakarų krašto gyventojams reiškia daugiau saugumo kasdien.
Karolina BALČIŪNAITĖ
„Santarvė“
