Kol vieni svajoja apie gyvenimą kaime, Raminta Laurutienė savo svajonę pavertė realybe. Vaiko priežiūros atostogų metu gimusi idėja šiandien išaugo į modernų šeimos ūkį Radviliškio rajone, Karčemų kaime, kuriame dera šilauogės, šiitake grybai ir bitininkystė. Pradėjusi nuo sprendimo pasinaudoti „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ parama, Raminta kartu su šeima įrodė, kad atkaklumas, darbas ir kūrybiškumas gali sukurti sėkmingą verslą net ir nedideliame Lietuvos kaime.

Šiandien „Lauručių ūkis“ – tai ne tik gausus derlius ar dešimtys bičių šeimų, bet ir įkvepianti istorija apie tai, kaip viena svajonė gali išaugti į beveik šimtą natūralių produktų bei tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.

Lauručių šeima ne tik augina, bet perdirba ir realizuoja ūkyje užaugintą produkciją. 

Skaityti toliau →

„Prieš septynerius metus išgirdę per televiziją kvietimą tapti globėjais su žinute „Tu gali suteikti vaikams namus“, su vyru pagalvojome, kad čia skirta mums. Minčiai subręsti reikėjo vienerių metų“, – pasakoja Daukšių kaime gyvenanti Audronė Būtienė. Jos šeimoje dabar auga keturi tėvų globos netekę vaikai.

A. Būtienė iki šiol prisimena tą lemtingą 2018 m. kalėdinį vakarą. Tada prie šventinio stalo buvo susirinkusi visa šeima – iš Norvegijos sugrįžęs vyras ir penki vaikai. Keturi iš jų jau kūrė savo gyvenimą savarankiškai, namuose buvo likęs tik jauniausias, 14-metis sūnus.

Skaityti toliau →

Kai žmogui sukanka devyniasdešimt septyneri, dažniausiai kalbama apie metus. Apie nugyventą laiką. Vytautas Vasiliauskas priklauso tai žmonių kartai, kuri daug iškentė, daug dirbo ir mažai skundėsi. Jo gyvenime buvo visko – nuo slapstymosi tremčių metais iki aukščiausio veterinarijos sistemos apdovanojimo Lietuvoje. Jo istorija – tai ne tik vieno žmogaus gyvenimas. Tai beveik visas Lietuvos šimtmetis: karas, tremčių baimė, slapstymasis, kolūkiai, bemiegės darbo naktys, mokslai po darbų, tarnystė žmonėms ir nesibaigiantis noras mokytis net tada, kai daugelis jau seniai būtų pasirinkę poilsį.

Skaityti toliau →

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena naujausius nuveiktus darbus, stiprinančius šeimų finansinį stabilumą, užtikrinančius socialinį saugumą ir prieinamą pagalbą nepasiturintiems šalies gyventojams.

„Mūsų tikslas – siekti, kad valstybė būtų patikima šeimos partnerė kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu, kad kiekviena šeima jaustų didesnį saugumą, stabilumą ir valstybės rūpestį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Skaityti toliau →

Mosėdyje įsikūrusioje norvegų kapitalo įmonėje UAB „Mittet“, sėkmingai plėtojančioje dirbtinio kailio gamybą ir specializuotų tekstilės medžiagų sprendimus, teikiančioje dygsniavimo (įskaitant ultragarsinį) bei laminavimo paslaugas bei vykdančioje didmeninę, mažmeninę prekybą mūsų šalyje ir užsienyje, birželio 5-ąją paminėjusioje jaunatvišką veiklos 25-metį, darbo diena prasidėjo nekasdieniškai. Ir, kaip trijų dešimčių darbuotojų  kolektyve pastebėjo direktorė Jūratė Kabalinienė, svarbu rajono bendruomenei pasakyti: „Gyvuojame, esame besitęsiančios istorijos iš daugelio seniūnijų ir kaimų dalis!“

Džiugi kolektyvo „Mittet“ 25-ojo gimtadienio fotosesija.

Skaityti toliau →

Gegužės 29-ąją Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais už nuopelnus motinystei/tėvystei, globai ir rūpybai, atsakingumą, pasiaukojimą, įkvepiantį pavyzdį bendruomenei apdovanojo 60 mamų, tėčių bei globėjų iš visos Lietuvos. Viena tokių šeimų buvo ir iš Skuodo savivaldybės, Aleksandrijos seniūnijos. Tai garbi, devintą dešimtį pradėjusių Liudos (g. 1944) ir Kazimiero (g. 1941) Šmitų šeima iš Aleksandrijos kaimo.

Šmitų šeimą iš Skuodo krašto pasveikino Prezidentas. Nuotrauka Roberto DAČKAUS

Skaityti toliau →

Kartais žmogų geriausiai apibūdina ne jo amžius, ne pareigos ar gyvenimo datos, o gėlės. Tai, kaip jis jas sodina, kaip su jomis kalbasi, kas rytą apeina darželį pažiūrėti, ar neišlindo sraigės, ar neišlaužė vėjas, ar jau krauna pumpurus bijūnai. Vos pravėrus VšĮ Ylakių globos namų Barstyčių padalinio duris, netrukus išgirsti ir vieną vardą – Danutė. Taip čia visi vadina Donatą Ievą Beniušienę. Moterį, kurios rankomis sužydėjo ne vienas gėlynas ir kuri, rodos, pati žydi taip pat – su šypsena, humoru, smalsumu ir nepaprastu gyvybingumu.

Skaityti toliau →