Antibiotikai: atsisakyti negalima, pamilti draudžiama

Tinklaraštininkė, keturių vaikų mama I. Arnauskienė teigia, kad vaikui susirgus svarbiausia sąmoningai vertinti kiekvieną situaciją, konsultuotis su kompetentingais specialistais ir atsakingai laikytis jų rekomendacijų vartojant nurodytus vaistus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Tinklaraštininkė, keturių vaikų mama I. Arnauskienė teigia, kad vaikui susirgus svarbiausia sąmoningai vertinti kiekvieną situaciją, konsultuotis su kompetentingais specialistais ir atsakingai laikytis jų rekomendacijų vartojant nurodytus vaistus.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.

Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.

Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.

Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.

Skaityti toliau

Iš pirmų lūpų: pasitikrinti sunku net sergant

„Paskambinau Karštąja koronaviruso linija 1808 ir sakau: vakar grįžau iš Norvegijos, o šįryt susirgau – pajutai į koronaviruso infekciją panašius simptomus. „Kokius konkrečiai?“ – paklausė atsiliepusi moteris. Sakau, pakilo temperatūra, labai skauda gerklę… „O kokius nors kitus simptomus jaučiate?“ – vėl išgirdau moters balsą. Na, sakau, blogai jaučiuosi – silpna… Norėčiau nuvažiuoti į mobiliąją stotį Klaipėdoje pasitikrinti, ar tik kartais nesu užsikrėtęs koronavirusu. „Nevažiuokite. Nėra galimybių patikrinti kiekvieną norintį. Jums ne koronavirusas“, – atsakė, ir pokalbis nutrūko“, – pasidalijo savo patirtimi rajono gyventojas. Ir teigė, jog tik skelbiama, kad labai stengiamasi išaiškinti visus užsikrėtusius, o iš tiesų, anot jo, negali išprašyti, kad teiktųsi patikrinti.

„Kodėl negalima tiesiogiai?“

„Kodėl negalima tiesiogiai?“ – jau ne pirmą kartą „Mūsų žodžio“ redakcijos klausia laikraščio skaitytojai, norintys skirti lėšų tam, kad rajono medicinos įstaigų darbuotojai būtų aprūpinti būtinomis apsaugos nuo koronaviruso priemonėmis. „Tegu paskelbia konkrečias mūsų medicinos įstaigų sąskaitas banke – Savivaldybei aš nepervesiu nė euro“, – sakė vienas rajono gyventojas. O kitas paantrino: „To dar betrūko, jog mes pervesime pinigus Savivaldybei… Kad jos Taryba, kaip buvo rašyta, spręstų, kam konkrečiai tuos pinigus skirti!..“

Po to kai rašėme – „Pradininkas“

Antradienį, kovo 31 d., „Mūsų žodyje“, skyrelyje „MŽR praneša“, išspausdinta žinutė „Pradininkas“ – prisimintas Kovo 11-ąją Skuodo rajono kultūros centre įvykęs renginys, skirtas pagerbti nusipelniusiems seniūnijų žmonėms, tarp kurių – ir buvęs Skuodo miesto seniūnas, senjorų organizacijos veiklos mūsų rajone pradininkas Juozas Tumosas. Dar tą patį antradienį sulaukta  štai tokio laikraščio skaitytojos Reginos laiško: „Kadangi pono Tumoso ir amžius, ir sveikata, matyt, ne tokie, kad galėtų dalyvauti renginyje, rajono valdžia salėje ieškojo žmonių, kurie apdovanojimą galėtų parnešti jam į namus. O juk tereikėjo tik pereiti gatvę… Jeigu norima pasireklamuoti ant scenos, o ne parodyti tikrą nuoširdumą, aplankant namuose (dar nebuvo karantino), – padėkoti, paspaudžiant ranką, bei pasidomint, gal reikia kokios pagalbos, tiek ir teverta ta padėka bei dėmesys konkrečiam žmogui“.

„Paskyrėme sau antibiotikų. Ar žinome, kuo rizikuojame?“

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad neracionaliai vartojant antibiotikus ir užsiimant savigyda yra žaidžiama savo sveikatos kaina ir didinamas šios grupės vaistų atsparumas, dėl to atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų. Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad neracionaliai vartojant antibiotikus ir užsiimant savigyda yra žaidžiama savo sveikatos kaina ir didinamas šios grupės vaistų atsparumas, dėl to atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų.
Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina šios grupės vaistų atsparumą, kas galiausiai gali privesti prie to, kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vaistų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartojant antibiotikus rizikuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pagrindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.

Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specialistai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias sprendimas norint įveikti bet kokią ligą.

Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad įsigijus antibiotikų bet kuri liga bus greitai nuslopinta.

Skaityti toliau

Supratau: kovojame ne su ligomis, o su simptomais

Komikas Airidas Jankus teigia, kad norint įveikti depresiją svarbiausia nenuleisti rankų ir nuosekliai rūpintis savo sveikata. Asmeninio archyvo nuotrauka

Komikas Airidas Jankus teigia, kad norint įveikti depresiją svarbiausia nenuleisti rankų ir nuosekliai rūpintis savo sveikata.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas 40 sekundžių pasaulyje įvykdoma savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmonių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vieno dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. PSO prognozavo, jog iki 2020 metų depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri paveikė jau daugiau nei 350 milijonų žmonių visame pasaulyje.

Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus ligos kelias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus.

Skaityti toliau

Kad vaistai netaptų kasdieniu valgiu

Gydytojas Robertas Badaras pataria vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.  Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Gydytojas Robertas Badaras pataria vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvardijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų – „vaistai patys savaime nieko verti, tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera“.

Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo padariniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras.

Skaityti toliau

Kiek gali kainuoti šypsena?

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sunkių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kristi arba juos būtina šalinti.

Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų burnos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių taisyklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos higienistė Sandra Burčikaitė.

Anot odontologijos skyriaus vadovės, burnos higienistės Sandros Burčikaitės, tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užtikrinti gerą dantų bei burnos higieną ir užkirsti kelią sunkioms bei ilgo gydymo reikalaujančioms ligoms.

Anot odontologijos skyriaus vadovės, burnos higienistės Sandros Burčikaitės, tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užtikrinti gerą dantų bei burnos higieną ir užkirsti kelią sunkioms bei ilgo gydymo reikalaujančioms ligoms.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą

Ko gero, visi esame girdėję ir tuo tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu neįmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei dantų šonų, o tarpdančius valant siūlu vis tiek pasilieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesas, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis sveikais dantimis bei gražia šypsena, rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Skaityti toliau

Investicija į dantų šepetuką atsiperka šimteriopai

Didžioji dalis suaugusiųjų neteisingai prižiūri savo dantis ir kovoja su įvairiomis dantų problemomis ar ligomis, todėl nekeista, kad ir vaikams nuo pat mažens nėra skiepijami tinkami kasdienės burnos higienos įpročiai. Apie tai, kaip teisingai prižiūrėti vaikų dantukus, kokios būna dažniausios tėvų klaidos ir ką dantys pasako apie viso organizmo būklę, pasakoja gydytoja vaikų odontologė Erika Mažeikė.

Anot gydytojos vaikų odontologės Erikos Mažeikės, mažų vaikų dantų valymas bei taisyklingų kasdienės burnos ir dantų higienos įpročių skiepijimas yra tėvų atsakomybė, todėl patariama kantriai pradėti vaikus to mokyti vos išdygus pirmajam pieniniam dantukui.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Priežiūra – nuo pirmo pieninio danties

Pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko kasdienės dantų higienos yra tas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai kokybiškai patys to padaryti negali, todėl jiems reikalinga suaugusiųjų pagalba.

„Mažų vaikų dantų valymas yra vienareikšmiškai tėvų atsakomybė. Žinoma, ne visiems vaikams lengva dantis išvalyti – neretai prireikia išradingumo, žaidimų ir papildomos motyvacijos“, – teigia gydytoja vaikų odontologė E. Mažeikė, kuri rekomenduoja vaikams pradėti valyti dantis nuo pat pirmojo pieninio danties, išdygstančio maždaug šešių mėnesių kūdikiui. Nuo tada mažieji turėtų pratintis ir susipažinti su tuo, kad dantukai kiekvieną dieną turi būti valomi.

Taip pat patariama leisti vaikui imti šepetėlį, dėti jį į burną, nes tokiu būdu jis žaidžia ir kartu pratinasi, masažuojasi bedygstančių dantų dantenas ir formuojasi gerą dantų valymo įprotį. Žinoma, viskas turi vykti prižiūrint suaugusiesiems ir po to tėvai dantis dar turi pervalyti.

Skaityti toliau

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Indrė Trusovė teigia, kad svarbiausia yra neieškoti tobulybės, kuri neegzistuoja, nes viskas, net ir sveikas gyvenimo būdas, turi būti paremtas balansu, o ne griežtais draudimais ar fanatizmu, kuris ilgai netrunka.

Indrė Trusovė teigia, kad svarbiausia yra neieškoti tobulybės, kuri neegzistuoja, nes viskas, net ir sveikas gyvenimo būdas, turi būti paremtas balansu, o ne griežtais draudimais ar fanatizmu, kuris ilgai netrunka.

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti.

Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi kartu laikytis sveiko ir subalansuoto gyvenimo principų, pasakoja mitybos specialistė ir maisto tinklaraščio autorė Indrė Trusovė.

Skaityti toliau