Saulius Urbonavičius-Samas ragina visus rūkančius pabandyti mesti rūkyti, nes, tai padarius, palaima yra neapsakoma. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios.

Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia.

Skaityti toliau →

Nacionalinė platforma Pagalbasau.lt ir mobilioji emocinės savipagalbos programėlė „Pagalba sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje.

Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos.

Skaityti toliau →

Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai. Monikos Penkutės nuotr.

Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.

Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.

Skaityti toliau →

Emocinė ir psichologinė pagalba Lietuvoje yra nemokama, todėl sunegalavus vertėtų nedelsti ir laiku išspręsti aktualias psichologines problemas. „Santarvės“ arch. (Elta) nuotr.

Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje.

Mobiliosios krizių įveikimo komandos

Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos.

Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais.

Skaityti toliau →

Siekiama, kad kaimo vietovėse kurtųsi ir plėtotųsi mažosios įmonės, o jų vykdoma veikla neapsi-ribotų tik žemės ūkiu. Itin svarbi veiklos tikslinė sritis – naujų darbo vietų kūrimo lengvinimas. Brian Toward/Flickr.com nuotr.

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai.

Skaityti toliau →

Ūkininkai palankiai vertina jiems skiriamą išimtinę paramą, nes tai padės sušvelninti pandemijos padarinius žemės ūkiui. Freepik.com nuotr.

Nuo Lietuvą užklupusios koronaviruso pandemijos nukentėjo ir ūkininkai, ir labai mažos bei  mažos įmonės. Būtent jiems skirta išimtinė laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę. Iš viso planuojama paremti apie 1,9 tūkst. paraiškų.

Paraiškas paramai gauti bus galima teikti vieną mėnesį nuo spalio 19 iki lapkričio 20 d.

Skaityti toliau →

Pieno sektoriaus ateitis – kooperatyvai. Etaplius nuotr.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kooperatyvų skaičius Lietuvoje yra mažas (15 vieta tarp 28-ių ES valstybių), o kooperatyvų dalyvių skaičius – vienas mažiausių, lyginant su kitomis ES šalimis. Tačiau pieno sektoriuje veikiančių kooperatyvų turima rinkos dalis nuolat didėjo ir jau pasiekė apie trečdalį žaliavinio pieno rinkos šalyje (šis sektorius mūsų šalies žemės ūkiui yra vienas iš svarbiausių). Kooperatyvų turima žaliavinio pieno rinkos dalis nuo daugiau kaip 17 proc. 2008 metais išaugo iki daugiau kaip 30 proc. Apie būtinybę vienytis kalba ir patys kooperatininkai, kurie teigia, jog telkiantis bendrai veiklai galima išgauti didesnį sinerginį efektą bei išgelbėti Lietuvos pieno sektorių.

Skaityti toliau →

Drenažo ir kitų melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia daugiau nei 70 proc., tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Etaplius.lt nuotr

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žemdirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dirvos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai.

Skaityti toliau →

Jaunas Utenos rajono ūkininkas Arūnas Gimžauskas augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Jurgitos Ulkienės nuotr.

Du vasaros mėnesius buvo priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teiktos jaunųjų ūkininkų paraiškos yra jau surikiuotos į pirmumo eilę. NMA paskelbė, jog sulaukta per 550 paraiškų paramai gauti, bendra visų pareiškėjų prašoma paramos suma sudarė apie 20,3 mln. eurų. Utenos rajono jaunieji ūkininkai, šia parama pasinaudoję prieš penkerius metus, džiaugiasi svaria paspirtimi kuriantis.

Skaityti toliau →