Kūčių naktį katinėliai kalbėjo…

Ne karas ir ne eilė prie duonos, bet...

kad mūsų miestelis Skuodas tobulas, nes čia gyvena padorūs, atjaučiantys, supratingi ir nuoširdūs žmonės. Neabejingi atstumtiems, nuskriaustiems, pažeidžiamiausiems. Tyliai darantys gerus darbus ir už tai nepretenduojantys į apdovanojimus ar įvertinimus. Gerą darantys neatlygintinai ir tiesiog besidžiaugiantys esamu, besidalijantys šypsena.

Skaityti toliau

Mosėdžio centre – Žemaitijos simbolis meška su meškiuku

Pernai, prieš Naujuosius, ne tik mosėdiškius, bet ir jų svečius ar tiesiog pravažiuojančius per šį miestelį nustebino pačiame jo centre, šalia papuoštos eglės, atsiradęs šių metų simbolis arklys. O šiemet, tęsiant staigmenų tradiciją, praėjusį savaitgalį ten atsirado Žemaitijos simbolis meška su meškiuku. Ją verslininko Algio Reliugos užsakymu sukūrė mosėdiškis skulptorius Rimantas Eidėjus.

Prisiminimas iš nutolusio laiko

Į redakciją paskambinęs skaitytojas tvirtino, jog prieš keletą dešimtmečių pakeliui į Skuodą vežęs pakeleivį iš Lenkimų. Įsiminusi jo papasakota istorija, kai jam teko būti nepageidaujamu liudytoju. Būdamas miške, matė, kai į šį dviem kinkiniais atvyko Skuodo milicija ir susitiko su vietos partizanais: atvežė ginklų, kartu susitikimą atšventė, o paskui išsiskirstė. Išsiskyrimą lydėję, galimas dalykas, parodomieji šūviai. Visą tą laiką žmogus buvo pasislėpęs ir bijojo net krustelėti. Skaitytojas mintijęs, jog galbūt apie tokį netikėtą pokario kaimo jėgų derinį dar galėtų žinoti likęs gyvas partizanas, apie kurį „Mūsų žodyje“ buvo rašyta.

Neranda Erslos

Į redakciją paskambinusi „Mūsų žodžio“ skaitytoja pranešė, kad, nei nuo Skuodo pusės, važiuojant per Užluobę, nei prie kelio Mosėdis–Šatės, nėra nuorodos į Erslos kaimą, nors čia yra apie 10 sodybų. Yra nurodyti tik Žebrokai, Rukai. Bepigu tam, kuris gerai žino rajono žemėlapį, bet pasitaiko, kad klaidžioja ir greitosios pagalbos automobiliai.

Mieste – lapė

Apie tai, kad Skuode yra apsigyvenę šeškai ir kiaunės, girdėjo ne vienas, o štai praėjusį penktadienį iš kažin kur į bažnyčios šventorių šuo atginė lapę, kuri, nė kiek neišsigandusi, šaligatviu patraukė senamiesčio link. Netoli tilto rudoji sumanė pereiti gatvę. Pastabiam automobilio vairuotojui ją praleidus, lapė už tilto nusileido į pakalnę.

Teiraujasi, kokia situacija dėl afrikinio kiaulių maro

„Mūsų žodžio“ skaitytojai teiraujasi, kokia situacija dėl afrikinio kiaulių maro, ar ši liga atsitraukė nuo Lietuvos. Kaip informavo Skuodo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algimantas Želvys, afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse išlieka sudėtinga. Lietuvoje devyniuose rajonuose patvirtinti 22 šios ligos protrūkiai laukinėje faunoje ir 6 – naminėse kiaulėse; Latvijoje nuo birželio mėnesio 115 atvejų – laukinėje faunoje ir 32 naminėse kiaulėse, Lenkijoje nuo vasario mėnesio 20 atvejų – laukinėje faunoje ir 2 – naminėse kiaulėse, Estijoje nuo rugsėjo mėnesio 24 atvejai – laukinėje faunoje. Artimiausias židinys iki mūsų yra Kupiškio rajone – už 260 km.

Atsisveikino su Romualdu Granausku

Praėjusį ketvirtadienį atsisveikinti su daug metų mūsų rajone gyvenusiu ir dirbusiu Romualdu Granausku iš mūsų rajono į Vilnių buvo nuvykusi Skuodo rajono savivaldybės mero pavaduotojos Levutės Staniuvienės vadovaujama aštuonių žmonių delegacija. Ji rašytojo artimiesiems pareiškė užuojautą nuo rajono valdžios, Mosėdžio seniūnijos, Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos Mosėdžio filialo, „Mūsų žodžio“ redakcijos, Mosėdžio gimnazijos bei Mosėdžio miestelio bendruomenės. Kiek nustebusiai, jog abi šviesaus atminimo rašytojo dukros į atvykusiuosius prabilo taisyklingai žemaitiškai, vicemerei vyresnioji paaiškino: „O kaip kitaip?!. Juk mylėjo tėvelis tą Žemaitiją iki paskutiniosios.“

Skundėsi, kad nebenori priimti metalinių litų

Pirmadienį į „Mūsų žodžio“ redakciją paskambinusi laikraščio skaitytoja guodėsi, jog vieno mūsų rajono miestelio parduotuvėje pardavėja nebenori priimti metalinių litų. Esą taip jai liepta – tai susiję su artėjančiu euro įvedimu. „Kadangi popierinių litų tąsyk neturėjau, teko išeiti iš parduotuvės nieko nepirkus“, – bėdojo paskambinusioji. Jai patarėme kreiptis į parduotuvės savininką, kad šis konkrečiai nurodytų, kokiu ir kieno įstatymu vadovaudamasi, pardavėjai liepė iš pirkėjų nebepriimti metalinės mūsų šalies valiutos. O jeigu pripažins, jog tokio įstatymo nėra, ir teigs jokių nurodymų pardavėjai nedavęs, tegul imasi priemonių jai sudrausminti už saviveiklą.

Vaiduoklių šventė

Taip Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo vadinti Lietuvoje vis populiarėjantį heloviną. Ši Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje itin populiari šventė kiekvienais metais švenčiama spalio 31 d. Jos esmė – persirengti įvairiais personažais, raganomis, fėjomis ir pan. Tai labiau vaikų bei jaunimo užsiėmimas, nors nemažai veiklos turi ir suaugusieji. Juk būtent jie turi paruošti vaikų kostiumus, padėti pasipuošti. Reikėtų nepamiršti, kad šios šventės simbolis yra moliūgas, o jo raižyba – įdomus ir kūrybingas procesas, kuris įtraukia visus šeimos narius, tad kiekvienas gali pareikšti savo gebėjimus.