Mokslo, konsultavimo įstaigos bei ūkininkai kartu gali atrasti budų leidžiančių, spręsti ūkininkavimo problemas. Nuotr. www.kaimotinklas.lt

Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – kpfKPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose.

Tikslas – augalų kokybė

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais-spektrometriniais metodais“, kuris buvo finansuojamas pagal KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“.

Skaityti toliau →

Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“.

Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų.

Skaityti toliau →

Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Praėjusių metų pradžioje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.

Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Karantino privalumai, kovojant su virusu

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Skaityti toliau →

Ši parama ūkininkams yra išties naudinga: investicijos į naują žemės ūkio techniką tampa mažesnės, be to, dirbant su nauja technika, pagerėja darbo našumas. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo.

Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai

Netoli Palangos, Klaipėdos rajone, Peskojų kaime ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas.

Skaityti toliau →

Tobulėti, mokytis ir konsultuotis su savo sričių profesionalais ūkininkai, miškininkai bei kaimo vietovėse veikiančios įmonės gali pretenduodami į „Paramą pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Ričardo Pasiliausko nuotr.

Siekiantiems tobulėti ūkininkams – gera žinia. Nuo lapkričio 20 iki gruodžio 21 dienos jie gali pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.

Profesionalūs mokymai įvairiomis temomis

Pagal veiklos sritį ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pretenduoti į paramą mokymams žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų laikymosi, ekonominės ir aplinkosauginės veiklos miško valdoje, įmonių ekonominės veiklos, integruotų augalų apsaugos priemonių, kurios mažintų pesticidų naudojimą, taikymo ir panašiomis temomis.

Skaityti toliau →

Ūkininkas Jonas Kurtinaitis, pasinaudojęs „Parama smulkiesiems ūkiams“, įsigijo 60 avių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Smulkieji ūkiai greičiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių. Jie geriau jaučia vartotojų poreikius, gali daugiau dėmesio skirti produktų kokybei, šviežumui. Deja, lėšų investicijoms, modernizacijai ar pridėtinei vertei kurti tokiems ūkiams dažnai pritrūksta.

Laimei, apie tai pagalvota sudarant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (kpfKPP), kurioje smulkieji ūkiai į paramą gali pretenduoti pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Veiklos sritis tokia patraukli, kad numatytų paramos lėšų visiems norintiems dažnai pritrūksta. Atsižvelgiant į tai, „Paramai smulkiesiems ūkiams“ nuolat skiriama papildomų lėšų, o per metus organizuojami net keli kvietimai gauti paramą.

Skaityti toliau →

Dalydamasi savo sirgimo koronavirusu patirtimi atlikėja sako, kad jai pasisekė, bet per daug džiūgauti nevertėtų – atsargumas ir apsauga šiuo metu yra būtina.

Nuo praėjusių metų pradžios pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Loop.

Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus

Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose.

Skaityti toliau →

Saulius Urbonavičius-Samas ragina visus rūkančius pabandyti mesti rūkyti, nes, tai padarius, palaima yra neapsakoma. Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Ne kiekvienas žmogus yra pakankamai ryžtingas ir stiprus, kad nutaręs imtis kardinalių pokyčių to neatidėliotų ir sąžiningai laikytųsi sau duoto žodžio. Juolab kai kalbama apie metimą rūkyti, – neretai prireikia ne tik begalinio noro, bet ir plieninės valios.

Televizijos laidų prodiuseris ir BIX grupės lyderis Saulius Urbonavičius-Samas sutiko pasidalyti savo sėkmės istorija ir papasakoti, kodėl nusprendė mesti rūkyti, kaip sekėsi žengti pirmąjį žingsnį sveikesnio gyvenimo link ir kokius naujojo etapo privalumus įžvelgia.

Skaityti toliau →

Nacionalinė platforma Pagalbasau.lt ir mobilioji emocinės savipagalbos programėlė „Pagalba sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje.

Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos.

Skaityti toliau →

Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai. Monikos Penkutės nuotr.

Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.

Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.

Skaityti toliau →