Skuode iš viso užregistruoti 554 ligos atvejai, dabar serga 313 žmonių, pasveiko 231, mirė 7. Informacija atnaujinta gruodžio 7 d. https://osp.maps.arcgis.com/apps/MapSeries/index.html?appid=c6bc9659a00449239eb3bde062d23caa
Kategorija – Naujienos
Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

Specialistė Eglė Savickienė ragina suprasti, kad vakcinos yra vaistinis preparatas, tad gali pasireikšti šalutinis poveikis, tačiau tai nėra pavojinga gyvybei ir padeda išvengti tikrai sunkių ligų. Asmeninio archyvo nuotr.
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu.
Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai.
Saugiausi preparatai naudojami medicinoje
Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.
Norintiems užsiprenumeruoti „Mūsų žodį“
Prasidėjo paskutinis šių metų mėnuo – pats laikas pratęsti „Mūsų žodžio“ prenumeratą, kad šis laikraštis JUS lankytų ir 2021-aisiais.
Kadangi kasdien sulaukiame įvairių su prenumerata susijusių klausimų, darsyk informuojame, jog „Mūsų žodžio“ redakcijoje laikraštį turi užsisakyti ir sumokėti tik tie, kurie platinimo punktuose leidinį pasiima patys. O jei norite, kad „Mūsų žodį“ laiškininkai atneštų į namus, jį užsiprenumeruoti turite AB „Lietuvos pašto“ skyriuose arba klientų aptarnavimo tel. 8 700 55 400 į namus išsikvietę mobilų laiškininką. Jeigu paskambinti į Vilnių ir išsikviesti pastarąjį per sunku, tai gali padėti padaryti „Mūsų žodžio“ redaktorė, kuriai reikėtų skambinti tel. 8 699 21 525.
Besinaudojantieji elektronine bankininkyste laikraštį gali užsiprenumeruoti internetu prenumeruok.lt. Tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad lygiai taip pat, kaip Skuodo rajono laikraštis, vadinasi ir akliesiems bei silpnaregiams skirtas žurnalas. Prenumeruojant laikraštį, būtina teisingai pasirinkti gyvenamąją vietovę – nurodyti, kur gyvenate: mieste ar kaime. Jeigu viską įvesite taip, kaip reikalaujama, užsiprenumeruoti „Mūsų žodį“ užtruksite tik kelias minutes. Patogiau nebūna!..
Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

Patricija Kasilovska teigia, kad dažnu atveju pačios baisiausios ligos neturi visiškai jokių simptomų. Jevgenijaus Misevič nuotr.
Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus.
Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska.
Į ką atkreipti dėmesį?
Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius.
Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį.
Greitajai medicinos pagalbai tiesiogiai prisiskambinti jau galima nauju numeriu
Informuojame, kad nuo 2020 m. lapkričio 26 d. Skuodo rajono gyventojai tiesiogiai prisiskambinti Greitajai medicinos pagalbai gali nauju trumpuoju numeriu 113 (buvęs 033) iš visų ryšio operatorių tinklų. Tokia žinia gauta iš viešosios įstaigos Greitosios medicininės pagalbos stoties. Nauju trumpuoju numeriu 113 turės naudotis ir kitų Klaipėdos apskrities savivaldybių gyventojai.
Savivaldybės inf.
Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais.
Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą.
Prizai prenumeratoriams
Mieli laikraščio skaitytojai, kiekvienas iš Jūsų, užsiprenumeravęs „Mūsų žodį“ 2021-iesiems metams, pusmečiui, trims, dviem mėnesiams ar vienam, gaus spalvotą laikraščio kalendorių ir galės tapti pretendentu į šiuos prizus.
Užsisakę metams:
- į IV „Langena“ (Plungės r., Juodeikių kaimas; tel. 8 612 63 580), prekiaujančios ir montuojančios plastikinius langus, roletus, žaliuzes, garažų vartus, PRIZĄ – 200 Eur čekį;
- į UAB „Skuodo Ž. Ū. T.“ (Statybininkų g. 4, Skuodas; direktorius – 8 687 51 103; ats. dalys – 8 612 78 211; statybinės medžiagos – 8 687 20 814; trąšos, kietas kuras – (8 440) 51 656, 8 665 14 198; degalai – (8 440) 51 458), parduodančios žemės ūkio padargus, lengvųjų automobilių priekabas, atsargines detales visai žemės ūkio technikai, padangas, akumuliatorius, metalą ir jo gaminius, statybines medžiagas, ūkines ir gyvulininkystei skirtas prekes, talpas, rulonavimo plėvelę ir tinklą, trąšas, kietą kurą, deguonį, angliarūgštę, skaldą, žvyrą, degalus, tepalus; atliekančios stiklo, metalo pjaustymo darbus, teikiančios vežimo paslaugas, PRIZĄ – 100 Eur čekį.
Vyriškas gidas kaip įveikti stresą, nerimą ar įtampą
Žūklės prekės, Bokso kriaušės
Vis dar nėra madinga kalbėti apie tai, kad vyrams gali būti sunku įveikti nerimą, stresą ar įtampą. Gajus stereotipas, kad su psichologais kalbasi ir apie problemas šneka, skundžiasi tik moterys. Esą tai ne vyriška ir negerai. Deja, bet tokios socialinės normos vyrus neretai priveda prie depresijos, smurto prieš save ar net kitus ir blogiausia – savižudybės. Dėl to, kad skaičiai aiškiai rodo, jog tūkstančiai vyrų mūsų šalyje susiduria su sunkumais, kuriuos sukelia reiškiniai, kuriuos jausti normalu (stresas, nerimas, įtampa) manome, kad svarbu padėti jiems rasti būdų, kaip su tuo kovoti. Štai vyriškas gidas su veiklomis, kurios padeda įveikti neramius laikotarpius gyvenime.
Šaudymas šaudykloje
Seno sukirpimo žmonės sakytų, kad atsipalaiduoti padeda ir medžioklė, tačiau su ja yra daugiau vargo nei atsipalaidavimo. Atsipalaiduoti medžioklėje yra daug sunkiau nei gali pasirodyti, todėl tikrai daug geriau šaudymą pasilikti tirui/šaudyklai.
„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

Pasak Rolando Lančicko, savo šeimos ūkiui modernizuoti jis gavo beveik 15 tūkst. eurų paramos. Karolinos Baltmiškės nuotr.
Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, užderi kitos.
Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo
2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę.
Ūkį kuria, investuodami užsienyje uždirbtus pinigus

Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi. Karolinos Baltmiškės nuotr.
Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.
Trenerio karjerą pakeitė darbas užsienyje
„Kai buvau mažas, tėvukai šiek tiek ūkininkavo, bet paskui ūkio atsisakė. Mama – mokytoja, tėvas dirba kelių valdyboje, tad ir mano sprendimui kurti ūkį jie nelabai pritarė“, – sako Kelmės rajone, Kražiuose ūkininkaujantis T. Petkevičius.
Tiesa, Tadas ir pats apie ūkininkavimą anksčiau negalvojo. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių universitetą. „Kadangi aktyviai sportavau, baigęs studijas buvau pradėjęs siekti krepšinio teisėjo karjeros ir jau teisėjavau varžyboms. Tačiau užsimaniau užsidirbti ir išvažiavau į Angliją. Dirbau įvairius darbus. Per pirmuosius dvejus metus apie 20 darbų pakeičiau, – apie įsitvirtinimą svetimoje šalyje pasakoja Tadas ir nusijuokęs priduria, kad savo karjerą Anglijoje pradėjo dirbdamas svogūnų ir bulvių laukuose.

(0)

