Nebūtinai į Dievą, su kuo paprastai ši sąvoka asocijuojasi tikintiesiems. Pavyzdžiui, tuo, jog gėris galiausiai vistiek nugali blogį. Arba tuo, kad rytoj bus bent šiek tiek geriau nei šiandien. Galiausiai užtenka tikėti bent jau savimi. Kadangi, kaip sykį pastebėjo vienas kunigas, visų sunkiausia yra netikintiems niekuo. Kita vertus, tokie pavojingiausi ir visuomenei. Nors, jeigu, artėjant pačiai gražiausiai metų šventei – Kalėdoms, net nekalbėtume apie kokius ten baisumus (juk ir taip baugina, kas tik netingi!..), vis tiek dera konstatuoti, jog šalia netikinčių tiesiog nejauku. Juk, jeigu žmogus niekuo netiki, ar jis ką nors brangina?.. Ar neišduotų/neparduotų, jei atsitiktų, kad reikėtų pasirinkti iš tavęs ir ramybės?.. O jei už pastarąją kas pareikalautų užstatyti savo Tėvynę, gimtąją kalbą ar tėviškę?..

Tad, nepriklausomo Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijos kolektyvo vardu sveikinant su Kalėdomis bei artėjančiais Naujaisiais, kurie išties atneša daug naujovių, ir norisi palinkėti TIKĖJIMO. Visiems: laikraščio neetatiniams bendradarbiams, bičiuliams, prenumeratoriams, pirkėjams, reklamos užsakovams, platintojams!.. Kadangi tikėjimas, kaip daugybę kartų įrodo ir parodo gyvenimas, reiškia neapsakomai daug. Netgi tuomet, jeigu visa, kas materialu, šaukte šaukia, jog nebėra nė menkiausios vilties. Nors tikėti nepalyginamai sunkiau nei pasiduoti – tai kovos būdas. Vienas pačių veiksmingiausių. Tad tikėkime, jog ateinantys 2015-ieji, į Lietuvos istoriją pateksiantys kaip tie, kuriais mūsų valstybė įsivedė Europos valiutą, nebus nė kiek prastesni nei šie, besibaigiantys. O gal net geresni. Kadangi išties labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Nors dažniausiai atkakliai nenorime to pripažinti.

Dalia ZABITIENĖ

„Mūsų žodžio“ redaktorė